Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai17 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (17 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 17
je.“38  Iš Karaliaučiaus Klaipėdos sporto apygarda gaudavo nurodymus, įgaliotiniai atvykdavo tikrinti jos sportinės veiklos. Visa tai darė įspūdį, lyg Klaipėdos kraštas priklausytų Vokietijai, o ne Lietuvai. Klaipėdos vokiečių sporto organizacijos turėjo vykdyti visus Rytprūsių sporto centro nurodymus. 1933 m. balandžio 23 d. Rytprūsių sporto centras Klaipėdos sporto apygardai atsiuntė aplinkraštį, kuriame nurodė, kad iki 1933 m. rugsėjo 15 d. ji turi atleisti iš sporto draugijų visus žydų kilmės asmenis39.

Kitu sporto ir politikos sąveikos pavyzdžiu galime laikyti 1934 m. vykusį Klaipėdos krašto nacionalsocialistinių organizacijų vadų ir narių teismą (kaltinamųjų suole sėdėjo 122 Klaipėdos krašto nacistai, kai kurie jų – sporto draugijų nariai). Kaune vykstant E. Noimano ir T. Zaso bei kitų nacistų teismui, per klaipėdiškių vokiečių sporto draugijas nuvilnijo politinės agitacijos banga. 1934 m. birželio 23 d. KKSS dešimtmečio šventė tapo ne sportininkų pasirodymu, bet politine vokiečių demonstracija40. O Kauno „KSK Kultus“ visą laiką buvo lojalus Lietuvos valdžiai, stengėsi atsiriboti nuo politiškai angažuotų veikėjų. 1935 m. vasario 21 d. įvykusiame „KSK Kultus“ valdybos posėdyje nutarta iš klubo pašalinti Richardą Kosmaną už tai, kad jis, VSD žiniomis, „darė poveikį Noimano ir Zaso bylos liudininkams“41. R. Kosmanas buvo pašalintas iš draugijos siekiant išvengti nemalonumų ar organizacijos uždarymo. Reikia pasakyti, kad net ir 1939 m., po Klaipėdos prijungimo prie Vokietijos, Lietuvos vokiečiai laikėsi gana santūriai. Kai 1939 m. gegužės pabaigoje vokiečiams dėl KKR valdininko klaidos buvo sugadinta metinė sporto šventė (dėl sporto aikštynų remonto tuo pat metu stadione buvo paskirtos dvejos varžybos, taigi vokiečiai negalėjo žaisti – aut. past.), šis įvykis neperaugo į didesnį konfliktą42. Panašus atvejis Klaipėdos krašte vokiečių būtų buvęs išpūstas iki didžiausio nusikaltimo, o Kaune viskas buvo išsiaiškinta ramiai.

 

3. Vokietijos įtaka ir parama Klaipėdos krašto vokiečių
sporto draugijoms

Klaipėdos krašto vokiečių sporto draugijos greta kūno kultūros propagavimo antru, bet ne mažiau svarbiu tikslu laikė vokiškumo stiprinimą krašte. Sporto klubai turėjo suburti jaunimą ir mokyti jį drausmės, paklusnumo tvarkai ir fiureriui. Sportininkai vokiečiai įsivaizdavo esą vokiškos dvasios puoselėtoja toli už Vokietijos ribų. Sportuodami ir siekdami gerų rezultatų, jie manė dirbą savo didžiosios tėvynės – Vokietijos labui, garsiną jos vardą.

Nuo 1932 m. pabaigos klaipėdiškių vokiečių sporto draugijų nariai jau buvo įtraukti į hitlerinį judėjimą, kai kurie tapo smogikais43. 1932 m. pabaigoje vokiečių „Klaipėdos jaunimo sąjungos“ (Memellaendische Jugendring) viduje susidarė nacionalsocialistinė grupė, vadovaujama E. Lapino ir Nogaičio (Nogat). Iš VSD agentūrinių pranešimų matyti, kad į SS būrius buvo nu-

 

___

38 Žostautaitė P. Min. veik., p. 233.

39 Ten pat, p. 233.

40 1934 m. birželio 25 d. VSD Klaipėdos apygardos biuletenis Nr. 146 // LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1571, l. 32. (Eisenos priešakyje žygiavo 6-ojo pėstininkų pulko orkestras. Eisenoje dalyvavo daugelis Klaipėdos miesto ir krašto sportinių organizacijų. Iš viso apie 400 sportininkų. Protarpiais atrodė, kad tai ne sportininkų, bet kažkokia vokiečių demonstracija.)

41 1937 m. vasario 26 d. VSD agentūrinis pranešimas // LCVA, f. 378, ap. 5, b. 3702, l. 45.

42 1939 birželio 3 d. Lietuvos vokiečių sporto draugijos raštas Kūno kultūros rūmams dėl nepavykusios „Olimpia“ šventės // LCVA, f. 933, ap. 1, b. 511, l. 57.

43 Slaptas raštas. Lietuvos generalinis konsulatas iš Vienos // LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1755, l. 171–172. (Rašte teigiama, kad daugiausia prie smogikų būrių kūrimo prisidėjo Klaipėdos buriavimo draugija (Memeler Segelverein), Plaukikų draugija (Schwimmer Sportverein), Vokiečių gimnastikos draugija (Deutscher Turnverein), Baltijos jaunimo sąjunga (Baltischen Jugendbund)).

45

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus