Buvo pateiktas ir toks klausimas: kada Lietuvai pasibaigė Antrasis pasaulinis karas? Istorikas A. Anušauskas atsakydamas pažymėjo, kad karas pasibaigė 1945 m. rugsėjį, kai kapituliacijos aktą pasirašė Japonija ir ta data turėtų būti laikoma karo pabaiga. O karo padariniai Lietuvai dar ir dabar jaučiami, nepašalinti, ir apie juos reikia kalbėti ir diskutuoti.

Tolesnėje diskusijoje iškilo ir lietuvių karių bei apskritai Lietuvos piliečių dalyvavimo Antrajame pasauliniame kare įvairių valstybių kariuomenėse problematika. Buvo siūlyta parengti ir išleisti leidinį, skirtą lietuviams, tarnavusiems svetimose kariuomenėse Antrojo pasaulinio karo metais. Ši tema beveik netyrinėta ir artimiausiu metu tokio darbo nebūtų galima atlikti. Vis dėlto buvo pritarta, kad dirbti toje srityje reikia. Visi prelegentai pritarė, kad reikėtų parašyti knygą, gal straipsnių rinkinį apie karinius veiksmus Lietuvos teritorijoje 1941–1944 metais. Leidinio apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje parengimui taip pat pritarė ir dr. A. Bubnys. Toks leidinys būtų įdomus ir aktualus visiems. A. Jurevičiūtė pasiūlė šios idėjos įgyvendinimą patikėti Lietuvos karo istorijos draugijai. Jos pirmininkas dr. Jonas Vaičenonis pažymėjo, kad konferencija išryškino keletą svarbių mūsų karo istorijos įvykių, kurie įprastai lieka tyrimų paraštėse. Tai pasakytina apie beveik visus šios konferencijos pranešimus. Jų autoriai bando užpildyti dalį mūsų valstybės istorijos baltų dėmių, tačiau tiriamų problemų nesumažėjo. Draugijos pirmininkas taip pat pritarė, kad reikia bandyti leisti minėtus leidinius, o mokslinėse diskusijose – sugrįžti prie Antrojo pasaulinio karo tematikos, glaudžiai siejant jos tyrimus su Lietuva ir lietuviais.

Konferencija pasibaigė optimistine gaida: rudenį, kai muziejuje bus atidaryta paroda apie Antrojo pasaulinio karo padarinius Lietuvai, dar kartą susirinkti visiems suinteresuotiems asmenims ir pratęsti konferencijoje iškilusių problemų svarstymą bei priimti konkrečius sprendimus.

Konferencijoje skaityti pranešimai bus publikuojami „Karo archyve“, tad besidomintys Antruoju pasauliniu karu galės juos perskaityti.

Aušra Jurevičiūtė