| feodalizmo krizės įveikimu, klimato pakitimu, Amerikos atradimu etc.) Europos pagrindu iškilo iki tol nebūta KPS, kuri plėtojasi iki šiol. Verta pažymėti, jog tuo metu KPS apėmė ne visą pasaulį, o tik Europą ir Lotynų Ameriką. Kinija, Indija, Rusija, Afrika, Osmanų imperija buvo už KPS ribų. Teoretikas iš KPS atsiradimo bendrosios priežastinių veiksnių konsteliacijos ypač išskiria feodalizmo krizę Europoje34. KPS yra Europos feodalinės visuomenės transformavimosi į kapitalistinę visuomenę išeities taškas. Susiformuoja kapitalistinių žemvaldžių sluoksnis, besiskiriantis nuo feodalinių žemvaldžių.
Kodėl vieni Europos regionai pateko į branduolį, o kiti atsidūrė periferijoje? Teoretiko teigimu, tai lėmė keletas priežasčių. Kaip vieną svarbesnių jis išskiria geografinę valstybės padėtį ir nevienalaikį miestų atsiradimą Europos ekonominiame pasaulyje. Šiaurės Vakarų Europa buvo palankesnėje geografinėje padėtyje, šiame regione vyravo derlingos žemės, tankus miestų ir upių tinklas, geras priėjimas prie jūros – tai sumažino transporto sąnaudas. Kita vertus, palyginti su Rytų Europa, čia miestai susikūrė anksčiau, turėjo laiko sustiprėti. Šiaurės Vakarų Europa XVI a. vienu metu buvo išplėtusi žemės ūkio produkcijos asortimentą ir plėtojo pramonę: tekstilės, metalo dirbinių, laivų statybą. Šiaurės Vakarų Europa ekonominiame pasaulyje iškilo kaip branduolio zona. Jos specializacija buvo žemdirbystė, o joje – darbo užmokestis taikomas kaip darbo kontrolės metodas35. Rytų Europos nepatekimo į branduolio zoną priežastis, Wallersteino teigimu, buvo pavėluotas miestų atsiradimas36. Šiaurės Vakarų Europoje buvo darbo jėgos perteklius ir mažos teritorijos (palyginti su Rytų Europa) valstybės. Jos dėl nedidelio savo ploto greičiau sukultūrino žemę – to padarinys buvo ankstyvas miestų kūrimasis.
Rytų Europoje vyravo dideli žemės plotai, kuriems įsisavinti buvo išeikvota daug brangaus laiko tada, kai valstybėms reikėjo intensyviai kurti ir stiprinti miestų tinklą. Šiame regione itin stigo gyventojų (darbo jėgos), o Šiaurės Vakarų Europos miestus užplūdo daugybė valstiečių, nuvarytų nuo žemės (aptvėrimų padarinys), kurie papildė darbininkų gretas. Rytų Europoje dėl darbo jėgos stygiaus valstiečiai buvo prievarta „pririšti“ prie žemės griežtu darbo kontrolės metodu (baudžiava)37. Iki „antrosios baudžiavos“ leidimo Rytų Europoje egzistavo stambūs dvarai, tačiau jie buvo nekapitalistinio pobūdžio. Žemės perteklius, darbo jėgos trūkumas sąlygojo grūdų, kurie nereikalavo ypatingos priežiūros, auginimą.
Pasak Wallersteino, grūdų auginimas ir jų eksportavimas į branduolio valstybes užtikrino Rytų Europai periferijos statusą Europos ekonominiame pasaulyje38. Periferinio kapitalizmo padarinys Rytų Europoje buvo baudžiavos įsigalėjimas, stambių dvarų susikūrimas, miestų tinklo nykimas. KPS kūrimosi pradžia skaudžiausiai palietė besikuriančius Rytų Europos miestus. Jų raida buvo sustabdyta ankstyvojoje stadijoje dėl pasaulinėje rinkoje padidėjusios grūdų paklausos. Kita vertus, palyginti su Šiaurės Vakarų Europa, Rytų Europos miestuose buvo silpnas buržuazijos sluoksnis (ir tas daugiausia nevietinis), trūko kapitalo. Stambieji Rytų Europos kapitalistiniai žemvaldžiai buvo mažai suinteresuoti remti buržuazijos sluoksnį, kadangi neįžvelgė komercinės nau-
___
34 Wallerstein I. The Rise and Future Demise of the World Capitalist System: Concepts for Comparative Analysis, 1974, p. 407.
35 Žr.: ibidem, p. 401.
36 Wallerstein I. The Modern World-System I: Capitalist Agriculture and the Origins of the European World-Economy in the Sixteenth Century, 1974, p. 97.
37 Žr.: ibidem, p. 112.
38 Ibidem, p. 112. |