„Karalius be valdžios, šlėkta be santarvės ir drausmės, liaudis be amatų ir verslų, prekybos ir laisvės, netvarka vidaus gyvenime, pavojai iš išorės... Tai buvo tokios aplinkybės, kurios privertė imtis drąsių veiksmų ir rizikingų bandymų”, - taip apibūdino XVIII a. pabaigoje žymus anglų politikas, parlamento narys Edmundas Berkas /Burke/ Lenkijos ir Lietuvos valstybių padėtį1. Iš tiesų merdinčioje „dvigalvėje” valstybėje politinė ir ekonominė suirutė didėjo. Aptaki politinių struktūrų veikla nebuvo pajėgi sutramdyti beribės bajorų savivalės. Kita vertus, ir patys bajorai nebuvo linkę aukoti savo luominių interesų stiprios centralizuotos valdžios labui. Be to, garsaus anglų politinio veikėjo mintys nebuvo svetimos ir kai kuriems Lietuvos ir Lenkijos valstybės vyrams. Stanislovo Augusto dvare taip pat atsirado žmonių, suvokusių, jog tiktai radikali valstybės valdymo reforma gali stabilizuoti politinį šalies gyvenimą.
Karalius 1788 m. paskelbė naują seimą šaukiantį universalą, ir rugpjūčio mėnesį prasidėjo rinkiminių seimelių metas. Lietuvos bajorijai išaušo politinių aistrų ir intrigų dienos. Apskritai seimeliuose vyravo suirutė. Jie buvo bajorijos ginčų, tuščių ambicijų ir neribotos pasiuntimų laisvės arena. Dažnai rinkėjai neturėjo nė mažiausio supratimo apie valstybės reikalus ir opiausias problemas. Pavietų atstovų politinė išmintis skleidėsi paprastu ir aiškiu principu: „Tak byč muši, jak pan hetman chce, jak pan wojewoda kaže”2. Netgi instrukcijos pasiuntiniams dažnai būdavo suteikiamos, kai nemažai dalyvių, nesulaukusių seimelių pabaigos, jau būdavo išvykę į namus3.
Taigi liepos mėnesį karalius išsiuntinėjo aplinkraštį, ragindamas seimelių atstovus į instrukcijas pirmiausia įtraukti reikalavimą dėl kariuomenės didinimo. Seimeliuose užvirė karšta agitacija. Beje, ir pats Stanislovas Augustas griebėsi seniai išbandytų ir patikimų priemonių. Aktyvi karaliaus agentų veikla, ordinų dalijimas, didžiulės pinigų sumos, seniūnijų skyrimas nulėmė jo šalininkų pergalę. Seimelių instrukcijos visiškai atitiko karaliaus pageidavimus. Jo pasiūlymą padidinti kariuomenę parėmė visi Lietuvos pavietų seimeliai.
Lietuvos bajorija tuo metu neturėjo ryškaus savo lyderio. Be to, ji buvo susiskaldžiusi į įvairias politines grupuotes, kurių atstovai varžėsi ne tik tar- |
dizainas ir programavimas giriaus