FEODALIZMO VAKARŲ EUROPOJE GENEZĖ IR REIKŠMĖ PASAULIO ISTORIJOS PROCESUI: L. VASILJEVO IR E. GUDAVIČIAUS SAMPRATOS

ĮVA­DAS

Įvadas

E. Gudavičius, remdamasis M. Blocho, J. Le Goffo, A. Gurevičiaus istorijos samprata, savo Lietuvos istorijos koncepciją plėtoja integraliame tipologizuotame pasaulio istorijos raidos kontekste. Iš šio konteksto galime spręsti apie jo pasaulio istorijos raidos sampratą. Šio straipsnio tikslas yra palyginti E. Gudavičiaus požiūrį į feodalizmą, kaip esminį žmonijos istorijos raidos etapą, ir su juo susijusius klausimus su rusų istoriko orientalisto L. Vasiljevo¹ samprata. Abu istorikai laiko save marksistais (ne sovietinio marksizmo-leninizmo prasme, o azijinio gamybos būdo šalininkais), todėl jų globalinė istorijos raidos samprata yra artima, tačiau nevienoda. E. Gudavičiaus pasaulio istorijos raidos modelis gana išsamiai aptartas specialiai tam skirtame
P. Manusadžiano² straipsnyje, todėl čia daugiau dėmesio bus skiriama L. Vasiljevo požiūriui, kuriam bus priešinamos E. Gudavičiaus pažiūros tais atvejais, kai autorių nuomonės išsiskiria.

Pirmiausia būtina išsiaiškinti, kaip šiedu istorikai apibrėžia patį feodalizmą. L. Vasiljevas išskiria dvi feodalizmo sampratas: socialinę-politinę ir socialinę-ekonominę. Pasak šio istoriko, feodalizmas pirmąja prasme – tai „lenų sistema, decentralizuotos struktūros socialinių-politinių institutų visuma“³. Tai vadina-

___

1 Gimė 1930 m. 1953 m. baigė Maskvos valstybinio universiteto Istorijos fakultetą, 1976 m. apgynė daktaro disertaciją, kurios tema „Генезис китайской цивилизации (формирование основ материальной культуры и этноса)“. Septintajame–aštuntajame dešimtmetyje aktyviai dalyvavo sovietinės istoriografijos diskusijoje dėl azijinio gamybos būdo. Pagrindiniai veikalai: „История Востока“ (1993,
ņ. 1–2), „Древний Китай“ (1995, ņ. 1). Savo „Rytų istorijos“ sintezėje pateikė gana išsamų globalų istorijos modelį. Šiuo metu L. Vasiljevas yra Rusijos mokslų akademijos Orientalistikos instituto Rytų istorijos skyriaus Teorinių Rytų istorijos problemų sektoriaus vedėjas, taip pat Azijos ir Afrikos šalių instituto prie Maskvos valstybinio universiteto Istorijos skyriaus Kinijos istorijos katedros profesorius.

2 Manusadžianas P. E. Gudavičiaus pasaulio istorijos civilizacinė koncepcija // Tarp istorijos ir būtovės. Vilnius, 1999, p. 433–459.

3 Васильев Л. С. История Востока. 2-е изд., испр. и доп. Москва, 2001, т. 1, с. 251.