| lyvauti aktyvioje politinėje veikloje. Tai sukėlė jų nepasitenkinimą. Todėl LDK vyriausybė 1432 ir 1434 m. privilegijomis sulygino žemių ir aneksų laisves ir teises su Lietuva. Šių žemių feodalams formaliai atsivėrė kelias į aukštas pareigybes LDK administracinėje sistemoje15. 1447 m. privilegija, išplėtusi bajorų teises, skirtingai nuo 1413 m. privilegijos, apėmė visas LDK žemes. Ja gudiškų žemių bajorija buvo įtraukta į politinį valstybės gyvenimą16. Tačiau valstybė ir toliau liko gana dezintegtuota dėl įvairios etninės bei religinės gyventojų priklausomybės, išlikusio archaiško administracinio padalijimo, paveldėto dar iš patrimonialinės monarchijos17. Lietuvos Rusia, Juodoji Rusia, Bresto žemė arba Palenkė, Palesės valdos buvo glaudžiausiai susijusios su Lietuva, o likusios — Žemaitija, Polocko, Vitebsko, Smolensko, Kijevo, Volynės, Podolės žemės ir mažos Černigovo-Seversko kunigaikštystės turėjo kitokį statusą LDK. Šiose žemėse išliko daug senosios savivaldos elementų18. Beje, Černigovo-Seversko žemė iki pat XV a. pabaigos taip ir liko politiškai susiskaldžiusi ir dezorganizuota, čia netgi nebuvo vietinio centrinio valstybinio organo19. Gausius Černigovo-Seversko kunigaikščius su Lietuva siejo tiktai sutartis, kurios pagrindinė sąlyga buvo bendra gynyba. Pagal tradiciją vyresnysis giminėje turėdavo valdžią kitiems kunigaikščiams, dėl to kildavo nuolatiniai vidaus karai. V. Bialoviejska savo darbe apie LDK ir Rusijos santykius XV a. pabaigoje atkreipė dėmesį, jog jie buvo pasirengę bet kada pereiti į stipresniojo pusę, nes Lietuva nepajėgė jų apginti nuo nuolatinių Maskvos kunigaikščių puldinėjimų. Kartais kunigaikščiai tarnaudavo iškart abiems senjorams20. Tuo iš esmės aiškintina, kad jau XV a. pabaigoje prie Maskvos Didžiosios kunigaikštystės buvo prijungti Novgorodas-Severskas, Černigovas, Liubečas, Starodubas, Gomelis, Rylskas, Trubčevskas21.
Teisingai pastebėjo J. Ochmanskis, kad valstybės centralizacijos procesas Lietuvoje vyko šiek tiek kitaip negu kaimyninėse šalyse. Jeigu Rusijos valstybės centralizacijos principai buvo įkūnyti caro patvaldystės idėjoje, o Lenkijoje centralizacija vyko su šlėktų demokratijos lozungu, tai LDK — vidurio keliu. Lietuvos valstybės centalizacija vyko
15 Сейм... C. 89-90.
16 Ten pat. P. 100, 110.
17 Russocki S. Monarchie stanowe Środkowo-wschodniej Europy XV-XVI wieku. // Kvartalnik historyczny. R. 84. Warszawa, 1977. N. 1 (toliau - Russocki S. Monarchie Stanowe...). S. 76.
18 Любавский М.К. Областное деление... C. 1.
19 Ten pat. P. 292.
20 Bialowiejska W., Stosunki Litwy z Moskwą w pierwszej połowie panovania Aleksandra Jagiellończyka (1492-1499). Wilno, 1930. Z. 1-2 (toliau - Bialowiejska W., Stosunki...). S. 18-19.
21 Греков И.Б. Очерки по истории международных отношений Восточной Европы XIV – XVI вв. M., 1963 (toliau - Греков И.Б. Очерки по истории...). C. 164 – 194. |
dizainas ir programavimas giriaus