Jaunesnės kartos vokiečių istorikai vokiečių iškeldinimą iš Rytų ir Vidurio Europos šalių sieja su darbo jėgos trūkumo Vokietijoje likvidavimu, okupuotos Lenkijos žemių kolonizavimu ir siekiu pasipelnyti iš vokiečių palikto turto. Vokietijos istoriko P. Adriano teigimu, iškeldintųjų finansinis indėlis buvo svarbus Berlyno karo pramonei, nes Baltijos vokiečių paliktais bankų sąskaitose pinigais, vertybiniais popieriais ir kitu turtu Vokietija mokėjo už ginklus9. Reikšminga laikytina G. fon Pistolkohrso monografija „Baltijos šalys“10, kurioje autorius atskleidžia glaudžius E. Kriogerio ryšius su VoMi ir pateikia įrodymų, jog bendruomenę išvykti skatino Vokietijos institucijų nurodymus vykdančios nacistinės organizacijos. Vertingų duomenų apie Vokiečių iškeldinimą iš Baltijos šalių straipsniuose yra paskelbę V. Lenzas11, buvęs Estijos vokiečių kultūros valdybos pirmininkas Helmutas Veisas12, latvių kilmės istorikas K. Kangeris13, H. Stosunas14. J. fon Henas monografijoje „Baltijos šalių vokiečių iškeldinimas – paskutinis Baltijos šalių ir vokiečių istorijos skyrius“15, gana plačiai išnagrinėjo vokiečių mažumos padėtį Latvijoje ir Estijoje 1918–1940 m., analizavo vokiečių iškeldinimą nulėmusius SSRS ir Vokietijos susitarimus, pateikė vertingos medžiagos apie nacistinių organizacijų veiklą Latvijoje ir Estijoje, jų vaidmenį iškeldinant vokiečius. Latvijos istoriko T. Krupnikovo monografijoje „Pusė amžiaus Latvijos istorijos vokiečių akimis“ atsispindi sovietiniu laikotarpiu įsigalėjęs požiūris į vokiečių mažumą ir jos santykius su Latvijos valdžia16. T. Krupnikovas perša mintį, kad griežtos Latvijos prezidento K. Ulmanio autoritarinio režimo, apribojusio tautinių mažumų, taigi ir vokiečių teises priemonės tik dar labiau skatino vokiečių neapykantą Latvijai. Šiuolaikinio Latvijos istoriko I. Feldmanio straipsniuose vyrauja vokiečių mažumos (ne)prisitaikymo prie Latvijos tvarkos problema ir jų ryšiai su nacistine Vokietija. I. Feldmanis linkęs sutikti, jog dauguma Latvijos įstatymų buvo nepalankūs vokiečiams, turėjusiems prisitaikyti

---

 9 Adrian P. Kriegsforbereitung und Grossraumwirtschaft. Ziele und Methoden der deutschen „Randstaatenpolitik“ gegenüber Lettland 1939–1941 // Von der Obersicht zur Minderheiten. Die deutsche Minderheit in Lettland 1917–1940. Lüneburg, 1996, p. 412.

 10 Pistolkohrs G. Baltische Länder. Seidler Verlag, 1996.

 11 Lenz W. Die Umsiedlung der Deutschen aus Lettland // Jahrbuch des baltischen Deutschtums 1964. Hamburg–Hamm, 1963.

 12 Weiss H. Die Umsiedlung der Deutschen aus Estland // Jahrbuch des baltischen Deutschtums 1964. Hamburg–Hamm, 1963.

 13 Kangeris K. Baltijos vokiečių repatriacija po pakto pasirašymo: nauja nacių demografinė politika ar iš anksto sukurtų planų įgyvendinimas? // Genocidas ir rezistencija. 2000, Nr. 1, p. 101.

 14 Stossun H. Die Umsiedlungen der Deutschen aus Litauen // Lietuvių kultūros institutas Jahrestagung 1989/1990. Lampertheim, 1991 bei Stossun H. Litauen vom Ersten bis zum Ende des zweiten Welkriegs // J. Regal (Hrsg.). Deutsche Geschichte im Osten Europas, 1999, S. 485–492.

 15 Henn von J. Die Umsiedlung der baltischen Deutschen – das letzte Kapitel baltisch-deutscher Geschichte, 1984.

 16 Źšóļķčźīā Ņ. ß. Ļīėāåźą čńņīščč Ėąņāčč ćėąēąģč ķåģöåā. Ščćą, 1989.