rafijoje, regis, buvo beprigijąs gudų kalbos pavadinimas (šitaip vadinami LDK sudėtyje buvusių Rusios žemių gyventojai, šitaip vadinama ir jų kalba). Tačiau pastarąjį dešimtmetį įsižiebusi dar viena diskusija apie šios kalbos statusą to meto valstybės gyvenime tarsi iš naujo įkvėpė ir ginčus dėl kalbos pavadinimo⁵. Minėtoje konferencijoje savo nuomonę apie Lietuvos Metrikos ir statutų kalbos fonetines, morfologines, leksikos ypatybes išdėstę kalbininkai paliko daugiau klausimų nei atsakymų į juos. Ir abejonę – ar gali susitarti skirtingų ar tos pačios srities mokslininkai, jei jiems kartkartėmis koją pakiša tautinės ambicijos?

Ginčo dėl minėtos kalbos statuso esmę trumpai galima apibrėžti taip – ar kalbą, kuria surašyti statutai ir dalis Metrikos, galima vadinti valstybine kalba (ar tai ne pernelyg moderni sąvoka XVI a.?), ar tai oficialioji, ar tiesiog pagrindinė valstybės kanceliarijos kalba (bent jau iki ATR susidarymo). O gal tik LDK elito kalba?

Taigi diskusijos nesibaigia, kaip nesibaigia ir darbai, laukiantys Lietuvos Metrikos ir statutų bei kitų šaltinių kompleksų tyrėjų ir archeografų. Nei kapitaliniai, nei mažesni istoriniai veikalai neatsiranda iš niekur, nes, anot Zenono Ivinskio, kurti galima tik remiantis šaltiniais.

Lirija Steponavičienė

---

 5 Išsamiau žr.: Metriciana: Даследаваннi iматэрыялы Метрыкi Вялiкага Княства Лiтоўскага. Мiнск, т. I, 2001; т. II, 2003; т. III, 2004.