Kaip ten bebūtų, tiek litvinų kultūrinė organizacija, tiek lietuvių XIX a. tautinis atgimimas (neįmanomas be XVII-XVIII a. europinės edukacijos ir nulemto tautinės savimonės nusileidimo iki valstietijos) yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės civilizacijos palikimas.

***

Čia svarstomas Abiejų Tautų Respublikos palikimo klausimas. Iki šiol istoriografijoje buvo kalbama tik apie vieną civilizaciją, vadinasi, - ir tautą. Laikas pradėti kalbėti ir apie „antrą” tautą, sudarančią tą Respubliką (iškils ir gudų problema). Džiaugiuosi, kad tokios diskusijos pradžia – šlovingame Jogailos universitete, kuriame lietuviai pradėjo mokytis Europos kultūros.

Nuorodos ir komentarai

¹ Jermalovič M. J. Pa slaidach adnaho mifa. - Minsk, 1991. Fundamentali ir triuškinanti šio darbo kritika: Gudavičius E. „Vieno mito pėdsakais" // Atgimimas. - 1994. - Nr. 30-32.

² Łowmiański H. Studia nad poszątkami spoleczenstwa I panstwa litewskiego, t.1-2. - Wilno, 1931-1932.

³ Hellman M. Grundzüge der Geschichte litauens und des litauischen Volkes. - Darmstadt, 1966. - S. 87: „Aber all dies kann nicht darübei hinwgläuschen, das die Geschichte der letzten beiden Jahrhunderte des Grofurstentums Litauen nicht mehr Geschichte des litauischen Vokes gewesen ist”. Plg. Jučas M. Nuo Krėvos sutarties iki Liublino unijos. Kaunas, 1970. - P 6: „Po Liublino unijos Lietuvos valstybė ne tik luominiu, bet ir tautiniu požiūriu nebuvo lietuvių valstybė”.

⁴ Berr H. La synthese en historie. Essai critique et theorique. - Paris, 1911. Apie H. Berro pradėtą kovą prieš naratyvinę (l'histoire historisante”) ar įvykių („l’histoire événementielle”) istoriografiją ir jos tąsą M. Blocho ir L. Febre kūryboje Žr.; Afanasjev J. N. Istorizm protiv eklektiki: Francuzskaja istoričeskaja škola „Annalov” v sovremennoj buržuaznoj istoriografii. - Moskva, 1980. (Ypač p. 10-63.)

⁵ Braudel F. L’histoire des civilisations: la passe explique le present // Braudel F. Écrits sur l'histoire re. - Paris, 1991. - P 225-314; Braudel F. The History of Civilizations: The Past Ex-plains the Present //Braudel F. On History. - Chicago, 1980. - P. 177-218.

⁶ Braudel F. La dynamique du capitalisme. Paris, 1992. - P. 83-124; Brodel F. Materialnaja civilizacija, ekonomika i kapitalizm. T. 3; Vremia mira. - Moskva, 1992.

⁷ Apie F. Koneczną žr.: Skoczynski J. Idee historiozoficzne Feliksą Konecznego. - Kraków, 1991.

⁸ Koneczny F. O lad whistorii. - Warszawa, 1992. – S. 14: „Cywilizacija jest to metodą ustroju źycia zbiorowego”. Sąvoka „zbiorowego” kol kas verčiame „bendruomeninio” suvokdami, kad tai labai problematiška. Juk azijines visuomenes kartais pavadiname bendruomeninėmis, turėdami galvoje alodo priešistorę, jau nekalbant apie ikicivilizacinių visuomenių pagrindinę lastelę. Galima būtų versti F Koneczno sąvoką į „visuomenės”, bet ši, regis, pernelyg „išskydusi”, o čia juk svarbu vidinių ryšių sociume kūrimo akcentas.

⁹ Lelewel J. Dzieje Litwy i Rusi aź do unii z Polska. - Paryž, 1839. Naujas leidimas: Lelewel J. Dziela. -T. 10. Warszawa, 1969.