| nei diduomenei pasisavinant vis naujus žemių plotus ir nuolat vykstant vidujiniams karams, jau IX–XII a. Lietuvos teritorijoje susiklostė teritoriniai valstybinio pobūdžio junginiai, pusiaufeodalinės kunigaikštystės. (...) Savo valdžią feodalinės diduomenės viršūnė, jų kunigai, kunigaikščiai, karaliukai ir kiti tokie vykdė, sudarydami apie save turtingiausiųjų žemvaldžių tarybą ir remdamiesi ginkluotomis kariuomenėmis. (...) Visas socialinių-ekonominių santykių vystymasis Lietuvoje XII a., stambių žemės valdų augimas, klasių kovos aštrėjimas, pusiau feodalinių žemių-kunigaikštysčių susidarymas, tų žemių dažnos savitarpio sąjungos sudarė prielaidas ir iškėlė būtinumą susiformuoti palyginus vieningai Lietuvos feodalinei valstybei. Tam procesui didelę įtaką darė rusų žemių ir iš dalies Lenkijos valstybinio gyvenimo vystymasis“80. Šioje citatoje dosniai atiduodama duoklė ir „ciesoriui“ ir Dievui. Yra reglamentuoti valstybės klasinio mechanizmo apibūdinimas ir magiškoji rusų tautos galia. Yra šios galios dovanojamas lietuviškojo valstybingumo paankstinimas IX–XII amžiumi. Stambioji feodalinė žemėvalda (turtingiausieji žemvaldžiai, stambios žemės valdos) be vargo dera su pusiau feodalinėmis žemėmis-kunigaikštystėmis. Ir net į H. Łowmiańskį su kaupu atsižvelgta, kariaunas pervardijant kariuomenėmis bei priduriant Lenkijos įtaką, ko jis, beje, nesakė. O apskritai paankstintas „Lietuvos tarybų feodalinės kunigaikštijos“ atsiradimas tiek, kiek to nedrįso padaryti nei F. Papée, nei H. Paszkiewiczius. Šitaip visur 100% buvo išnaudotos socialistinio turinio ir tautinės formos teikiamos galimybės. „Pusiau feodalinė“ samprata buvo laimingas atradimas, leidęs suderinti bet kokias K. Markso ir F. Engelso citatas su „drąsiais“ chronologiniais ekskursais į I tūkstantmečio amžius. Leido ji surasti vietą ir Mindaugo iškilimui. „Didelė Lietuvos dalis buvo sujungta Mindaugo valdžioje ir jis tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Toks buvo palyginti vieningos Lietuvos feodalinės valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – susidarymo etapas (apie 1240 m. (...) Susiformavusi palyginti vieninga Lietuvos feodalinė valstybė užtikrino sąlygas sutelkti vidaus jėgoms kovai prieš Kryžiuočių ordiną, o taip pat įgalino lietuvių tautą toje kovoje pasinaudoti rusų tautos pagalba“81.
Buvo ir antroji šių išvedžiojimų (kai kurių jų taiklumo nereikia neigti) pusė. Jų „lankstumas“ netrukdė aptarti diduomenės tėvonijos, patriarchalinių vergų, lauko bendruomenės, kunigaikščių atsiradimo visuo- |
dizainas ir programavimas giriaus