SOVIETINĖS PROPAGANDOS KONSTRUOTO „TARYBINIO DIDVYRIO“ VAIDMUO IR SKLAIDA RYTŲ EUROPOJE
Rec.: Silke Satjukow, Reiner Gries. Sozialistische Helden. Eine Kulturgeschichte von Propagandafiguren in Osteuropa und der DDR. Berlin, 2002.
„Tarybinis didvyris“, gimęs per 1934 m. garlaivio „Čeliuskin“ gelbėjimo epopėją, netrukus tvirtai įaugo į kiekvieno sovietinio žmogaus gyvenimą ir buvo matomas visoje jo kasdieninėje veikloje: darbo vietoje, televizijoje, laikraštyje ar sporto varžybose. Jurijus Gagarinas, Valentina Tereškova, Aleksejus Stachanovas, Denisas Bulachovas – neatsiejamos ir populiarios SSRS istorijos figūros, pasauliui įrodinėjusios nepralenkiamą socializmo jėgą, o kasdieniame sovietinio žmogaus gyvenime tapusios ne tik savotiškais dabartinių „popžvaigždžių“ atitikmenimis, bet ir pasiekto geresnio gyvenimo pavyzdžiais. Pagal SSRS „tarybinių didvyrių“ prototipus po 1945 m. ir kiekviena šalis, patekusi į komunistinio rytojaus kūrimo lagerį, buvo priversta sukurti savą vietinių didvyrių panteoną.
Pastarąjį „tarybinio didvyrio“ konstravimo Rytų Europoje aspektą ir nagrinėja daktarės Silke’s Satjukowos (Jenos Friedricho Schillerio universitetas, Istorijos institutas) bei profesoriaus Reinerio Grieso (Vienos universitetas, Istorijos institutas) sudaryta įvairiatautė kultūros istorikų komanda, išleidusi straipsnių rinkinį „Tarybiniai didvyriai. Kultūrinė propagandos figūrų istorija Rytų Europoje ir VDR“.
Rinkinį sudaro penkios dalys, apimančios SSRS, VDR, Lenkijos, Vengrijos ir Čekoslovakijos „tarybinių didvyrių“ genezės atvejus. Ašis, jungianti Rytų Europos didvyrių tyrimus, yra bendro komunikacijos kultūra–visuomenė veikimo modelio išskyrimas1, kuris remiasi propagandinių „komunikatorių“ (partija, mokykla, masinės informavimo priemonės ir pan.), kaip tarpininkų, vaidmeniu kuriant panašų „tarybinio didvyrio“ mitą. Studijos koncentruojasi į bendro „tarybinio didvyrio“ vardiklio paiešką Rytų Europoje ir SSRS. Esminius rinkinyje išryškėjusius teiginius galima sugrupuoti į keletą bendrų (ir labiausiai diskutuotinų) akcentų:
• SSRS ir Rytų Europoje vyravo trys adekvatūs didvyrių tipai, vienokia ar kitokia forma pasireiškę visose minėto regiono sovietinėse visuomenėse.
Pirmiausia „kultūriniai didvyriai“2 (pvz., Aleksejus Stachanovas, Adolf Hennecke, Imre Muszka, Mateusz Birkut, Jurijus Gagarinas),
___
1 Satjukow S., Gries R. Zur Konstruktion des „Sozialistischen Helden // Sozialistische Helden. Eine Kulturgeschichte von Propagandafiguren in Osteuropa und der DDR. Berlin, 2002, p. 20.
2 Ten pat, p. 15.
|