zaminus. Daktaro titului gauti liko tik vienas formalumas – įteikti tezes, kurių tema „Lietuvos valstybės formavimasis ir plėtojimasis“¹⁶. Deja, šis darbas kuriam laikui buvo atidėtas. 1929 metais E. Turauskas yra kalbėjęs, kad manąs, jog 1930 m. jau galės įteikti tezes. Tačiau taip ir nebuvo įteiktos – ant jo pečių gulė per daug darbų, taip reikalingų Lietuvai.

E. Turauskas Lietuvoje (1926–1934 m.)

Į Lietuvą E. Turauskas grįžo su savo būsimąja žmona Elena Jankauskaite. 1926 m. rugpjūčio 8 d. Telšių katedroje juos sutuokė vyskupas Justinas Staugaitis¹⁷.

Per šiuos aštuonerius metus Lietuvoje E. Turauskas atliko daug svarbių darbų, o kai kurių buvo net pradininkas. Ypač reiškėsi ateitininkijoje, nuo 1927 m. redagavo dienraštį „Rytas“, ilgiausiai (1928–1934 m.) tarpukario Lietuvoje dirbo Eltos direktoriumi... Plačiau aptarsime darbą ateitininijai ir Eltoje.

Darbas ateitininkijoje

Dar mokydamasis Telšiuose E. Turauskas įsitraukė į ateitininkų veiklą. 1912 m., kai mokėsi 4-je klasėje, buvo išrinktas ateitininkų kuopos pirmininku ir šias pareigas ėjo iki karo pradžios. Kaip rašo kan. P. Dogelis, jau mokykloje, 4-oje klasėje, jis tapo vienu uoliausių ateitininkų. „Vilties“ laikraštyje, pasirodžius straipsniams, kuriais buvo puolami ateitininkai, E. Turauskas „Ateities“ redakcijai atsiuntė atviruką: „Argi mes blogai darome, kad norime visa atnaujinti Kristuje? Už ką gi mus puola „Viltis“ ir mus diskredituoja“. Šis jauno ateitininko nuoširdus laiškas „buvo kitiems akstinu, žadinančiu, kaip Turauskas, būti idealistu“¹⁸. Ateitininkiškos veiklos nenutraukė ir mokydamasis į Rusiją evakuotose gimnazijose. 1916 m. per visuotinę ateitininkų konferenciją buvo išrinktas Voronežo ateitininkų pirmininku¹⁹.

Nenutraukė šios veiklos ir studijuodamas Paryžiuje: buvo išrinktas studentų ateitininkų draugovės pirmininku, kuopos valdybos nariu.

Ypač aktyviai įsitraukė į ateitininkijos veiklą, grįžęs į Lietuvą. 1926 m. rugsėjo 17–18 d. studentų ateitininkų sąjungos konferencijoje jis buvo išrinktas Centro valdybos pirmininku²⁰. Studentų ateitininkų sąjungai pirmininkavo 1926–1927 m., vėliau, 1928 m. rugsėjo 29–30 d., studentų ateitininkų sąjungos konferencijoje kartu su K. Pakštu ir S. Rauckinu buvo išrinktas į Garbės teismą²¹.

1927 m. liepos mėn. Palangoje įvykusioje Ateitininkijos reorganizacinėje konferencijoje E. Turauskas vienbalsiai buvo išrinktas Vyriausiosios federacijos tarybos pirmininku²², šioms pareigoms rinktas ir III ateitininkų kongreso metu 1930 m. birželio 21–23 d.²³ Kurį laiką E. Turauskui teko užimti ateitininkų iždo ir turtų globėjo pareigas²⁴.

E. Turauskas dalyvavo daugelyje ateitininkijos renginių, kai kuriuos padėjo ir organizuoti²⁵, skaitė paskaitas: „Profesinis kompetentingumas“²⁶, „Tautybė ir krikščionybė“, „Kuopos vadas ir jo privalumai“²⁷, „Katalikiško inteligento tipas ir jo sudarymas“²⁸...

E. Turauskas yra kalbėjęs įvairių iškilmingų renginių proga: minint Šventojo Tėvo Pijaus XI 50 metų kunigystės