Grįžęs į Šveicariją, J. Eretas parašė stambias monografijas, skirtas Stasiui Šalkauskiui (1960 m.), Kaziui Pa­kštui (1970 m.) ir prel. Pranciškui Jurui (1980 m.). Išgyvenimai dėl lietuviškos išeivijos likimo, ieškojimas išeities atsispindi tremties trilogijoje: "Tremtis - prakeikimas ar uždavinys" (1964 m.), "Tremties lietuvis idėjų sūkuryje" (1965 m.) ir "Mažosios tautos ir valstybės" (1966 m.). J. Eretas rašė: "Toj savo kovoj mes negalime tikėtis greito laimėjimo, nes istorijos įvykiai bręsta tik lėtai. Mes tad turime nekantraudami įvykių eigą matuoti trumpo savo gy­venimo matu. Svarbu tik aktingai vest gerą kovą, kuri, tarp kitko, turi įrodyti, jog mes verti, ko siekiame... Kadangi mes nežinome, kaip ilgai užsitęs toji mūsų kova, svarbu į ją įtraukti ir jaunąją kartą. Mūsų vaikai, ypač mokslus ei­nantieji, turi suprasti, kad ir jie pašaukti istoriškam darbui ir kad negali būti jų paskirtis tręšti tik svetimus laukus. - Taigi Naujoji Aušra ieško naujų aušrininkų. Esame tikri, kad ji juos suras"⁶.

Itin reikšmingi J. Ereto nuopelnai LKMA. Jis, kaip jau minėta, vienas visų trijų tarpukario Lietuvoje įvyku­sių LKMA suvažiavimų organizatorius, jo redaguoti ir šių trijų suvažiavimų darbų tomai. Nuo 1931 m. jis buvo iš­rinktas Akademijos Centro valdybos vicepirmininku, šias pareigas ėjo iki Akademijos uždarymo 1940 m. Svarbus jo įnašas ir 1956 m. atkuriant Akademiją Vakaruose. LKMA tęstinumui J. Eretas kartu su Z. Ivinskiu (abu 1940 m. buvo LKMA Centro valdyboje) buvo išrinkti į Reorganizacinį LKMA komitetą. Atkūrus Akademiją, J. Eretas dvi kadencijas buvo Revizijos komisijoje. Tačiau aktyviai dalyvauti Romoje įsikūrusios Centro valdybos veikloje Šveicarijoje gyvendamas J. Eretas nebegalėjo. Išeivijoje J. Eretas dalyvavo trijuose LKMA suvažiavimuo­se: 1957 m. IV - Romoje, 1961 m. V - Čikagoje ir 1967 m. VII - Vokietijoje. Penktajame suvažiavime iš Europos dalyvavo 3 LMKA nariai - L. Tulaba, Z. Ivinskis ir J. Eretas. Pastariesiems galimybę dalyvauti sivažiavime sudarė mecenatai prel. P. Juras ir inž. A. Rudis, apmokėję jų kelionės išlaidas.

Šiuose suvažiavimuose J. Eretas skaitė paskaitas: "Šalkauskis idėjų keliais", "Krikščioniškoji kultūra ir jos uždaviniai dabartiniame amžiuje" ir sociologinę studiją "Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnybo­je. Nuo "Tėvynės Sargo" įsteigimo (1896) iki "Naujosios Romuvos" įkūrimo (1931)". Įdomi detalė - pastarąją paskaitą J. Eretas skaitė pirmajame pilnaties posėdyje VII LKMA suvažiavimo pradžioje, Z. Ivinskis paskaitą „Že­maičių (Medininkų) vyskupijos 550 metų įkūrimo sukaktis" - baigiamajame suvažiavimo pilnaties posėdyje. J. Eretas, rašydamas monografijas bei sociologinę studiją, panaudojo daug gyvos medžiagos. "Rašė laiškus įvai­riems asmenims ir "privertė"