Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai14 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (14 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 14

NUO­SA­VY­BĖS SAN­TY­KIŲ MO­DE­LIS SO­VIE­TI­NIA­ME LIE­TU­VOS KAI­ME

STUN­GIŲ KAI­MO AT­VE­JIS

KA­ČIUŠ­KA ŽIL­VI­NAS
Žilvinas Kačiuška
Doktorantas
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
Tel. 268 72 88
El. paštas: zilvinas.kaciuska@if.vu.lt

 

Lietuva, kaip ir daugelis posovietinių Rytų ir Vidurio Europos šalių, neretai vadinama „antrojo ešelono“, agrarinio regiono ar Vakarų civilizacijos periferijos vardu. Dažnai atsilikimas grindžiamas kolektyvizacijos1 bei centralizuotos planinės ekonomikos modelio suformuotu mentaliniu atotrūkiu, kurio lėtai kintančios kategorijos turi įtakos rinkos ekonomikos modelio ir jo žaidimo taisyklių refleksijai. Dėl nedidelio miestų tankumo ir stipraus ūkininkų sluoksnio sovietmečiu vykdyta kolektyvizacija Lietuvoje labiausiai palietė kaimą, kurio atžvilgiu viena daugiausia paveiktų ir nenatūraliai iškreiptų visuomeninio gyvenimo sričių tapo nuosavybės santykiai. Straipsnyje aptariamas ideologinio ir fizinio kolektyvizacijos diegimo bei privataus sektoriaus žlugdymo įtaka Lietuvoje per šimtmečius susiformavusiai individualaus ūkininkavimo tradicijai ir socialinei kaimo sanklodai.

Šiandienėje Lietuvoje iš 3,6 mln. gyventojų 68,1 proc. gyvena mieste ir 31,9 proc. – kaime2. Tik praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje kaimo ir miesto gyventojų dalinis santykis pakrypo pastarojo naudai, taip lėmęs didelės gyventojų dalies sąryšį su kaimu bei pretenzijų išlikimą į sovietmečiu nacionalizuoto turto restituciją.

Su nepriklausomybės atkūrimu kaime prasidėję greiti žemės ūkio, turto ir socialinės reformos tempai3 susiduria su sovietmečio skiepytos kolektyvizmo praktikos bei šešėlinės privataus ūkininkavimo tradicijos poreiškiais, gimdančiais netikrumo jausmo ir socialinės įtampos didėjimą.

Darbo tikslas – per privataus sektoriaus sampratą nustatyti nuosavybės santykių statusą sovietiniame Lietuvos kaime.

Pagrindinis tyrimo uždavinys – išsiaiškinti,

___

1 Straipsnyje kolektyvizacijos terminas apima visapusę šio reiškinio konotaciją, pirmiausia pabrėžiant sociokultūriškai svetimą istoriškai susiklosčiusių visuomenės struktūrų kompleksinį (idėjinį, juridinį, ūkinį) veikimo aspektą.

2 Lietuvos statistikos metraštis 2001. Statistikos rinkinys. Vilnius, 2002, p. 32.

3 Martišius S. Lietuvos ūkis prie XX amžiaus slenksčio: ekonominiai pasvarstymai // Lietuvos ūkio plėtros problemos ir perėjimo procesai. Vilnius, 1998, p. 103–104.

100

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus