NUO­SA­VY­BĖS SAN­TY­KIŲ MO­DE­LIS SO­VIE­TI­NIA­ME LIE­TU­VOS KAI­ME

STUN­GIŲ KAI­MO AT­VE­JIS

Lietuva, kaip ir daugelis posovietinių Rytų ir Vidurio Europos šalių, neretai vadinama „antrojo ešelono“, agrarinio regiono ar Vakarų civilizacijos periferijos vardu. Dažnai atsilikimas grindžiamas kolektyvizacijos¹ bei centralizuotos planinės ekonomikos modelio suformuotu mentaliniu atotrūkiu, kurio lėtai kintančios kategorijos turi įtakos rinkos ekonomikos modelio ir jo žaidimo taisyklių refleksijai. Dėl nedidelio miestų tankumo ir stipraus ūkininkų sluoksnio sovietmečiu vykdyta kolektyvizacija Lietuvoje labiausiai palietė kaimą, kurio atžvilgiu viena daugiausia paveiktų ir nenatūraliai iškreiptų visuomeninio gyvenimo sričių tapo nuosavybės santykiai. Straipsnyje aptariamas ideologinio ir fizinio kolektyvizacijos diegimo bei privataus sektoriaus žlugdymo įtaka Lietuvoje per šimtmečius susiformavusiai individualaus ūkininkavimo tradicijai ir socialinei kaimo sanklodai.

Šiandienėje Lietuvoje iš 3,6 mln. gyventojų 68,1 proc. gyvena mieste ir 31,9 proc. – kaime². Tik praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje kaimo ir miesto gyventojų dalinis santykis pakrypo pastarojo naudai, taip lėmęs didelės gyventojų dalies sąryšį su kaimu bei pretenzijų išlikimą į sovietmečiu nacionalizuoto turto restituciją.

Su nepriklausomybės atkūrimu kaime prasidėję greiti žemės ūkio, turto ir socialinės reformos tempai³ susiduria su sovietmečio skiepytos kolektyvizmo praktikos bei šešėlinės privataus ūkininkavimo tradicijos poreiškiais, gimdančiais netikrumo jausmo ir socialinės įtampos didėjimą.

Darbo tikslas – per privataus sektoriaus sampratą nustatyti nuosavybės santykių statusą sovietiniame Lietuvos kaime.

Pagrindinis tyrimo uždavinys – išsiaiškinti,

___

1 Straipsnyje kolektyvizacijos terminas apima visapusę šio reiškinio konotaciją, pirmiausia pabrėžiant sociokultūriškai svetimą istoriškai susiklosčiusių visuomenės struktūrų kompleksinį (idėjinį, juridinį, ūkinį) veikimo aspektą.

2 Lietuvos statistikos metraštis 2001. Statistikos rinkinys. Vilnius, 2002, p. 32.

3 Martišius S. Lietuvos ūkis prie XX amžiaus slenksčio: ekonominiai pasvarstymai // Lietuvos ūkio plėtros problemos ir perėjimo procesai. Vilnius, 1998, p. 103–104.