Kitas motyvas, paskatinęs Ordiną sudaryti taiką, pasak H. Lovmianskio, buvo noras gauti lietuviškų žemių, nustumiant nuo dalybų vyskupą. Kad žemes gautų oficialiai, jis ryžęsis prašyti iš popiežiaus Mindaugui karaliaus karūną. Atsidėkodamas Mindaugas davęs 6 žemių dovanojimo raštus, iš kurių vieną (1253 m.) autorius laikė autentišku²⁹.

Trečiu taikios Ordino politikos motyvu H. Lovmianskis nurodė blaivų jėgų įvertinimą. Lietuvą paimti karu pasirodė neįmanoma, todėl Ordinas sutiko atsisakyti Aukštaitijos, kad gautų Žemaitiją ir sujungtų abi ordino teritorijas.

Autorius, deja, nepaaiškino, kokiu būdu Mindaugas per trejus metus sugebėjo iš kariaunos vado (1250 rn.) tapti valstybės valdovu (1253 m.). Kad ir kaip jį būtų rėmęs Ordinas, neįmanoma, kad per tokį trumpą laiką jį būtų pripažinusi visuomenė.

Greta išorinių faktorių, H. Lovmianskis analizavo ir vidinius pokyčius. Jis bandė nustatyti, kada Lietuvoje įsigalėjo monarcho valdžia, arba iki kokio momento Lietuva ir atskirai Aukštaitija neturėjo vieno vado. Jis pripažino tik alternatyvų sprendimą: valdovas buvo visoje valstybėje ar didesnėje jos dalyje, arba jokios nuolatinės valdžios nebuvo. Jis ryžtingai atmetė Paškevičiaus nuomonę, kad monarchijos užuomazgų būta jau XII a. pabaigoje, kad tai patvirtina ir 1219 m. Lietuvos - Haličo sutartis. Nesutinka jis ir su Latkovskio nuomone, kad Mindaugas apie 1226—1236 metus jau vienijęs Lietuvą. Komentuodamas Volynės metraščio žinią, kad Mindaugas užėmė visą Lietuvos žemę, užgrobė daug savo giminaičių turtų, o juos pačius išsiuntė kariauti į Rusią, H. Lovmianskis įrodinėjo, kad tai buvo kova ne tarp teritorijų valdovų, o tarp kariaunų vadų. Anot jo, apie 1248 metus Mindaugas dar nebuvo pajungęs sau Lietuvos, nes pirmaisiais metais po sąjungos su Livonija ir karūnavimosi jo nepripažinusi dalis Aukštaitijos, nekalbant jau apie Žemaitiją^30.

Įrodymui jis pateikė tris pozicijas: 1) XIII a. VI deš.Lenkijos—Lietuvos santykiai; 2) lietuvių pažiūra į krikštą bei Lietuvos diecezijos vyskupą; 3) karaliaus Mindaugo kova su lietuvių visuomene.