Spalio 23 d. J. Purickis drauge su Lietuvos atstovu Anglijoje A. Naruševičiumi atvyko į Rygą ir prašė Latvijos vyriausybės, kad ši paveiktų Estiją bei Suomiją Lietuvai palankia kryptimi ir kartu su jomis imtų ginti Lietuvos interesus Tautų Sąjungoje, taip pat kitais galimais būdais padėtų jai išvengti Himanso projekto³³. Latvijos vyriausybė su tuo sutiko ir tuoj pat paprašė Steigiamojo seimo įgaliojimų šiai veiklai. Ji nurodė, jog greičiausiai Lietuvai galima padėti sušaukus keturių Baltijos valstybių (be Lenkijos) konferenciją, kuri ir kreiptųsi į Vakarų valstybes bei Tautų Sąjungą dėl Himanso projekto. Latvija pavedė savo atstovams Estijoje bei Suomijoje organizuoti tokią konferenciją Taline lapkričio pradžioje ir nuteikti šių šalių vyriausybes prieš Himanso projektą. Z. Mejerovicas kreipėsi į A. Pijpą asmeniniu laišku, nurodydamas, jog konferenciją reikia surengti ne vėliau kaip lapkričio 15 d. ³⁴

Šias Latvijos pastangas Lietuvos vyriausybė labai vertino. Lapkričio 3 d. V. Bandrevičius Z. Mejerovicui rašė, jog J. Purickis nekantriai laukia Talino konferencijos ir atsakymą Tautų Sąjungai siųs tik po jos ³⁵.

Lietuvos vyriausybė Latvijos taip pat prašė išsiaiškinti per savo atstovus Varšuvoje ir Helsinkyje, kokį atsakymą Lenkija duos Tautų Sąjungai dėl Himanso projekto ir ar nepradės agresijos prieš Lietuvą, jei ši tą projektą atmes³⁶.

Lapkričio 2 d. Z. Mejerovicas pranešė D. Zauniui, jog Varšuvoje surinktomis žiniomis Lenkija Lietuvos nepuls, ir dar kartą patvirtino Latvijos pasiryžimą "varyti stiprią diplomatinę akciją prieš Himanso projektą³⁷. Z. Mejerovicas pažymėjo, kad ta akcija bus veiksmingiausia, jei Latvija su savo nurodymais tįesiogiai kreipsis į Prancūzijos diplomatus F. Bertelo ir Z. Larošą³⁸.

Tačiau Latvijai nesisekė į Lietuvos reikalų gynimą įtraukti Estijos ir Suomijos. Tai padaryti labai trukdė Lenkija, suprasdama, kad Baltijos valstybių susitelkimas sustip-