| tikras moters privilegijavimas viduramžiais rungimosi būdu vykdavusiame teismo procese. Tačiau D. Willoweitas nesiūlo apsiriboti tokiu paaiškinimu, o ieško ankstesnių šio reiškinio ištakų, čia įžvelgdamas sąsajas su teismo proceso geneze. Etimologiškai žodis Recht atsirado apibūdinti tam, kas vyksta teisme, o tai visų pirma išpirkų už įvykdytą neteisėtumą, taikaus bendruomeninio sambūvio pažeidimą paskyrimas. Šio juridinio veiksmo pirminė prasmė: paskyrus atlyginimą, turi būti nutraukta nesantaika. Iš esmės tai taiki kraujo keršto (t. y. satisfakcijos už patirtą neteisėtumą) alternatyva, „taikus ginčas prieš teismą“, konflikto sureguliavimas savo socialinės grupės viduje, siekiant išvengti socialiai pripažintos savigynos smurtu. Mokslininko manymu, „moterys neturėjo nieko bendra su šiuo kruvinu keršto aktu, todėl yra nesusijusios ir su jo teisminio sureguliavimo taikiu surogatu. Dėl tokios savo, kaip keršto pakaito, prigimties teisminis procesas buvo tik ginkluotų vyrų reikalas…Moteris, priešingai, negalėjo veikti šioje jai visiškai svetimoje plotmėje. Ji privalėjo – atsižvelgiant į tai, kad [istoriškai] teismų kompetencija plėtėsi – ir [visų pirma tuo atveju], kai būdavo paliečiami jos pačios reikalai, turėti vyriškos lyties globėją, kad ten, kur nuo seno tik vyrai sprendė savo problemas, ji apskritai galėtų turėti žodį“56 . Pažymėtina, kad būtino moters atstovavimo teisminiame ginče nuostatą itin sustiprino Bažnyčia, propaguodama žinomą vir est caput mulieris ir menkavertį moters traktavimą ilgainiui įtvirtindama kaip nekvestionuojamą dogmą57 . Kita vertus, būtent su Bažnyčios įtaka siejamas ir viduramžiais sustiprėjęs tokio lyčių santykio moralinis, globėjiškas momentas58 .
Nors aptariamoji nuostata –silpnosios lyties atstovės globos ir jos teisminio atstovavimo būtinybė – Saksų veidrodyje59 dominuoja60, tačiau pažymėtina, kad to nereikėtų suabsoliutinti: moters veiksnumo apribojimas dar nereiškė, jog buvo visiškai eliminuota galimybė jai pačiai atlikti tam tikrus juridinius veiksmus. Atvirkščiai, stiprėjant valstybinės valdžios struktūroms, plečiantis jų prerogatyvoms, galimybė moteriai reikštis viešajame, visų pirma teisiniame gyvenime kaip tik didėjo61 . Antai silpnosios lyties atstovės turėjo teisę apskųsti sutuoktinius arba specialiai paskirtus globėjus, jei šie eikvodavo jų turtą (I, 41, 44), tuomet teisėjas globėju skirdavo kitą asmenį (I, 47 §2). Tam tikrais atvejais moterys galėjo pačios liudyti teisme (I, 20 §§ 6, 9) bei prisiekti (I, 47 §1), merginos ir našlės formaliai turėjo teisę pačios perleisti savo nuosavybę (I, 45 §2). Akivaizdu, kad iš esmės archajiškas teisenos principas jau nebuvo tolydus.
Weichbilde62 moters teisminio atstovavimo klausimas tiesiogiai beveik neliečiamas. Šio teisyno „tylėjimas“ šia prasme dar nereiškia, kad
56 Ten pat, p. 305–306. Taip pat žr.: Rummel M. Die rechtliche Stellung der Frau…, S. 111–115.
57 Mokslinėje literatūroje pabrėžiamas moters traktavimo krikščioniškoje tradicijoje heterogeniškumas. Požiūris į moterį, kaip menkavertę būtybę, klostėsi ilgainiui – Samsonowicz H. Kobiety w miastach późnego średniowiecza // Polska w świecie. Warszawa, 1972, s. 162; Uitz E. Die Frau in der mittelalterlichen Stadt. Freiburg–Basel–Wien, 1992, S. 168–188; Ennen E. Frauen im Mittelalter, S. 139–143; Anderson B.S., Zinsser J.P. Eine eigene Geschichte Frauen in Europa, S. 103–123; Starowieyski M. Kobieta w starożytności chreścijańskiej // Kobieta w kulturze średniowiecznej Europy. Poznań, 1995, s. 23–39; Utrio K. Ievos dukterys. Europos moters ir šeimos istorija. Vilnius, 1998, p. 13–68.
58 Schwab D. Familie // Handwörterbuch zur deutschen Rechtsgeschichte / hrsg. von A. Erler u. E. Kaufmann. Berlin u. a., 1971, Bd. 1, Sp. 1069.
59 Tiesiogiai tai užfiksuota I, 45, 46; II, 63 §1 ir kai kuriuose kituose šio teisyno straipsniuose. Čia ir toliau remsiuosi istoriografijoje įprastu žymėjimu: romėnišku skaičiumi nurodomas Saksų veidrodžio pirmosios dalies Landrecht atitinkamos knygos numeris, arabiškais – cituojamas straipsnis ir, jeigu yra, paragrafas. Naudojausi šia Saksų veidrodžio publikacija: Sachsenspiegel. Landrecht und Lehnrecht / hrsg. von Friedrich Ebel. Stuttgart, 1993.
60 Fricke F.-W. Das Eherecht des Sachsenspiegels. Systematysche Darstellung. Frankfurt/Main, 1978, S. 10; Rummel M. Die rechtliche Stellung der Frau…, S. 45–47, 94–99, 102, 210–211.
61 Ten pat, p. 45–46.
62 Naudojausi šiomis Weichbildo bei jo glosos publikacijomis: Jaskierus N. Juris municipalis Maideburgensis Liber vulgo Weichbild nuncupatus. Cracoviae, Anno M.D.XXXV; Das sächsische Weichbildrecht / Jus municipale Saxonicum. Weichbildrecht und Weltchronik in CXXXVI Artikeln mit der Glosse / hrsg. von Dr. A. Daniels u. Dr. Fr. v. Gruben. Berlin, [1857/1858], Bd. 1. |
dizainas ir programavimas giriaus