Šiame Jurgio Ordos rašinyje, lyginant su kitais, bene daugiausia vietos užima siužetas, skirtas įvairių konfesijų istorijai Lietuvoje. Vis dėlto jau orientuodamasis, kad šiai istorijos sričiai sovietizacijos aplinkoje nederėtų skirti ypač daug dėmesio, pradžioje pamini, kad ne bažnyčios istorija apskritai jį domina, šitoji literatūra iš esmės propagandinė, bet joje yra daug vertingos faktografinės medžiagos. Svarbiausia jis pabrėžia visą aptariamų šaltinių reikšmę kultūros ir meno istorijos, netgi teatro istorijos tyrinėjimams. XVI-XVII a. audringos religinės kovos, - tai katalikų ir unitų kovos su stačiatikiais ir protestantais. Glaustai aptardamas šventųjų gyvenimus, ypač išskiria rašinius apie savo žemietį pinskietį šv. Andriejų Bobolią, nužudytą kovų su Rusija ir Bogdano Chmielnickio kazokais XVII a. viduryje. Dėstymo tekstas rodo, kad Jurgį Ordą itin domina unitų bažnyčios istorija, nors tiesiogiai šito nepareiškia. Užtat plačiau pristato Ignoto Kulčyckio, Jakobo Jano Sušos, Ignoto Stebelskio, Aloyzo Kuliešos veikalus. Tarp bažnyčios istorikų pamini ir Vilniaus universiteto profesoriaus Stanislawo Rostowskio kūrybą.

Stačiatikių bei protestantų bažnyčios istorijai Jurgis Orda skiria kur kas mažiau dėmesio. Jis tiesiog pasako: "Nesustodami plačiau prie stačiatikybės istorijos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šaltinių tuo laikotarpiu, tik nurodysime tą faktą: nors XIX-XX a. rusų istorijos mokslas, pvz., Vilniaus archeografijos komisija, atliko didelį darbą išaiškinant ir skelbiant atitinkamus dokumentus, vis tik šios srities šaltinotyra dar nėra tinkamo lygio". Ir ne tiek buvo tiriama stačiatikybės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje istorija, kiek domimasi stačiatikybės kova su unija ir katalikybe.

Dauguma Jurgio Ordos rašinio vis dėlto skirta šaltynotyros dalykams. Net jeigu vieningai sutarsime, kad šiame istoriografiniame rašinyje Jurgis Orda nieko originalaus nepasakė, vis tiek ši jo studija verta dėmesio kaip istoriografijos faktas. Juolab kad Lietuvos istorijos istoriografijos studijų iki šiol tėra labai nedaug. Reikėtų ją paskelbti.

Paskutinis originalus Jurgio Ordos rašinėlis buvo paskelbtas "Tiesoje" ar "Sovetskaja Litwa" 1968 metais. Tai buvo nedidelis siužetas apie Bernardinų kapines. Bet jo surasti nepavyko.

Trijų asmenų šeimoje tik vienas dirbdamas ir gaudamas gana kuklų atlyginimą, kartais ir visai būdamas be darbo, Jurgis Orda visą savo gyvenimą nuo pat 1944 metų labai sunkiai vertėsi. Norėdamas šiek tiek