| medžiagos išliko gana daug, tarpukario istoriografija negausi. Per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį nebuvo parengta visumą apimančių darbų. Istorikai, kurių tuo metu buvo nedaug, šia problema mažai tesidomėjo. Prioritetas šioje srityje priklausė kariniams, visuomenės veikėjams, tiesioginiams to meto įvykių dalyviams ar liudininkams, kurių publikacijų padaugėjo minint pirmąjį, o vėliau ir antrąjį nepriklausomos Lietuvos valstybės ir jos kariuomenės gyvavimo laikotarpius. Tuo metu jau pagausėjo kvalifikuotų kariškių, besidominčių minėtais klausimais ir jų nušvietimu. Vienas iš pirmųjų autorių, bandžiusių apžvelgti pradinius Lietuvos kariuomenės kūrimosi žingsnius, buvo karininkas L. Natkevičius. 1919 m. Niujorke išleistoje knygoje23 jis populiariai, be nuodugnesnių apibendrinimų, panaudojęs daug iliustracijų, pateikė tuometiniam skaitytojui nemažai įdomių epizodų iš jaunos kariuomenės gyvenimo. Ši knyga turėjo svarbią auklėjamąją reikšmę bundančioje Lietuvoje.
Lietuvos kariuomenės kūrimosi kelią iki Nepriklausomybės kovų pabaigos fragmentiškai apžvelgė karinėje spaudoje tarpukario Lietuvoje aktyviai dalyvavęs karininkas J. M. Laurinaitis24.
Pasirodė ir keletas stambesnių, apibūdinančių įvairių kariuomenės rūšių, karinių dalių ar įstaigų kūrimąsi ir veiklą, publikacijų. Pulkininkas leitenantas V. Vitkauskas, remdamasis dokumentine medžiaga, 1929 m. paskelbtame straipsnyje25 apžvelgė pirmųjų pėstininkų pulkų formavimą bei jų augimą ir stiprėjimą per pirmąjį nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. Inžinierius vyresnysis leitenantas A. Šulcas tais pat metais knygelėje „Ryšių bataliono pirmasis dešimtmetis 1919–1929“26 išskyrė ir aptarė du jo gyvavimo laikotarpius: 1919 m. – užuomazgą bei pirmųjų darbų pradžią ir 1920 m. – atliktus didžiausius ir sunkiausius darbus vykusių Nepriklausomybės kovų metu. Verta dėmesio ir 1934 m. išleista knygelė, skirta prarandančios reikšmę kariuomenės rūšies – kavalerijos I husarų pulko 15 metų veiklos sukakčiai paminėti27. Joje pateikta įdomios medžiagos apie šio pulko organizacinę veiklą ir stiprėjimą.
1930 m. pasirodė knyga, skirta Kauno miesto ir apskrities karo komendantūros veiklos dešimtmečiui (1919–1929)28. Šiame V. Jurgelevičiaus redaguotame leidinyje randame nemažai vertingos medžiagos apie karinę įstaigą, kuri savo veikla daug prisidėjo prie kitų karinių dalinių (batalionų, pulkų) bei įstaigų formavimo ir normalių darbo sąlygų valstybinėms įstaigoms sudarymo.
Iš anksčiau minėtų darbų išsiskiria 1939 m. pasirodžiusi knyga „Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939“29. Tai bene stambiausias ir brandžiausias tarpukario laikotarpiu technikos valdybos ir technikos dalių karininkų darbas, kuriame, naudojantis archyvine medžiaga ir kitais šaltiniais, išsamiai aprašoma ryšininkų, pionierių, automobilininkų, geležinkelininkų, šarvuotininkų, jūrininkų, šaulių ir ugniagesių veikla beveik per visą nepriklausomos Lietuvos gyvavimo laikotarpį, parodyti laimėjimai, analizuojami trūkumai, jų priežastys ir kt.
Kariuomenės kūrimo pradžioje kai kurių autorių darbuose ir karinės spaudos puslapiuose tiek respublikos, tiek karinės vadovybės adresu
__________________________________________________
23 L. Natkevičius. Lietuvos kariuomenė. Niujorkas, 1919.
24 J. M. Laurinaitis. Kariuomenė // Pirmasis Nepriklausomos Lietuvos dešimtmetis. Kaunas, 1930, p. 160–173.
25 V. Vitkauskas, Mūsų pėstininkai // Mūsų žinynas. 1928. T. 15.
26 Inž. vyr. ltn. A. Šulcas. Ryšių bataliono pirmasis dešimtmetis 1919–1929. Kaunas, 1929.
27 Husaras. I husarų Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos pulko 15 m. gyvavimo sukakčiai paminėti / Red. Gasėnas. Kaunas, 1934.
28 Kauno karo komendantūra 1919–1929. Kaunas, 1930.
29 Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919–1939. Kaunas, 1939. |
dizainas ir programavimas giriaus