Įvadas
XIX a. buvo gyvybiškai svarbus politiniam aukštuomenės luomo gyvavimui, ir, o tai ne mažiau svarbu, dominavimui. Modernėjimo laikotarpio permainos kėlė daug svarbių egzistencinio pobūdžio klausimų senajai socialinei Europos valstybių santvarkai, kai bajorija vis dar vaidino svarbų vaidmenį valstybių politiniame gyvenime. Pokyčiai visoje Europoje vyko netolygiai. Tačiau politinio gyvenimo demokratėjimo procesas, visuomeniniai judėjimai, socialinės struktūros lūžis, liberalizmo ir socializmo ideologijų plėtra, pramonės revoliucija kėlė klausimą: kokią vietą aukštuomenė užims ateities valstybėje ir visuomenėje? Ar ji sugebės prisitaikyti prie naujų aplinkybių? Ar atsisakys savo privilegijų? Su šiomis problemomis pirmiausia susidūrė Vakarų Europos valstybių bajorija. Tačiau laikui bėgant modernėjimo procesas slinko į Rytus ir galime teigti, kad Rusijoje jis pasireiškė XIX a. antrojoje pusėje.
Šio straipsnio tikslas – remiantis pagrindine mus dominančio klausimo istoriografija atskleisti tas svarbiausias Rusijos bajorijos politinio gyvenimo pokyčių tendencijas, kurios pasireiškė XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje ir parodyti Rusijos aukštuomenės pastangas išsaugoti savo pozicijas įvairių bendravalstybinio mąsto reformų ir įvykių akivaizdoje.
Šita problema yra reikšminga ne tik Rusijos istorijai. Išsiaiškinę rusų bajorijos politinį vaidmenį XIX a., žengsime vieną iš svarbiausių Lietuvos aukštuomenės politinių pozicijų Rusijos imperijoje atskleidimo žingsnių. Norėdami suprasti, koks buvo Lietuvos bajorijos politinis svoris Rusijos imperijos sudėtyje, turime suvokti pačios rusų bajorijos politinio poveikio specifiką. Be to, XIX a. lietuvių istoriografijoje kol kas labai mažai funkcionuoja Rusijos imperijos bajoro vaizdinys. Todėl šitam straipsniui ir keliamas uždavinys – remiantis ligšioliniais tyrimais bandyti sukurti rusų bajorijos politinio egzistavimo XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje modelį. Straipsnyje bus kalbama apie apibrėžtas bajorijos politinio reiškimosi galimybes. Dėmesys sutelkiamas ne į visą bajorijos luomą, o į pačią įtakingiausią jo dalį – žemvaldžius ir aristokratus.
Straipsnyje nagrinėjami trys klausimai: Koks buvo rusų istoriografijos įnašas į Rusijos imperijos bajorijos politinės istorijos tyrinėjimą? |
dizainas ir programavimas giriaus