darbo struktūrą. Tokia tyrimo eiga, taip pat – puikiai perprastos probleminio istorizmo metodikos teikiamų įžvalgų kontekstualizavimas E. Gudavičiaus sukonstruotos Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos europeizacijos teorijos atžvilgiu leido disertacijos autorei išsamiai spręsti  suformuluotas problemas.

Aptariant pagrindines disertacijos išvadas galima konstatuoti, jog G. Kirkienė pateikė nemažai novatoriškų, preciziška analize pagrįstų teiginių, koreguojančių iki šiol istoriografijoje funkcionavusius vaizdinius. Šias novacijas sąlyginai būtų galima padalyti į empirinio ir koncepcinio pobūdžio atradimus.

Empirinis lygmuo: 1. Disertacijoje suformuluota nauja Chodkevičių kilmės versija. Šios giminės konfesinių orientacijų, taip pat politinių bei ekonominių galių ištakos įžvelgtos iki šiol fragmentiškai žinotoje (laikytas žmogumi, patekusiu į elitą su Švitrigaila) giminės pirmtako Chodkos Jurgaičio asmenybėje. Nauja šaltinių analizė, paremta 1422, 1431, 1434 m. LDK politinio elito sisteminiais šaltiniais, leido G. Kirkienei aptikti Chodką Jurgaitį ne tik Švitrigailos, bet ir Vytauto, Žygimanto Kęstutaičio bei Kazimiero artimoje aplinkoje, stabiliai užimantį vietą pirmajame politinio elito dešimtuke. Naujoji Chodkevičių kilmės versija leidžia juos įvardyti buvus ne Kijevo, o tikrosios Lietuvos – Gardino žemės bajorais, kilusiais iš pietiniame šios žemės ruože esančio Gorodoko¹.  2. Koreguojamas istoriografijoje nusistovėjęs Supraslio vienuolyno, kaip stačiatikybės centro XVI a., vaizdinys. Remiantis naujais šaltiniais įrodoma, kad Aleksandras Chodkevičius savo valdose įsteigė pirmąjį unitų vienuolyną. Taigi Supraslio vienuolynas ir cerkvė buvo skirti graikų apeigų katalikams, pripažįstantiems, nereikalaujant antrojo krikšto, Romos popiežiaus viršenybę. 3. Disertantė pirmą sykį istoriografijoje atskleidė visą Chodkevičių svarbiausių valdų įsigijimo dinamiką ir geografiją. 4. Valdų analizė leido G. Kirkienei patikslinti ir XVI a. vidurio Chodkevičių šakų
genealoginę problematiką. Iki šiol istoriografijoje buvo supainiota Grigaliaus bei Jurgio Chodkevičių dvarų priklausomybė, dėl to Grigalius laikytas Berestovicos linijos pradininku, o Jurgis – Supraslio. Aptariamas tyrimas parodė, kad Grigalius, paveldėdamas dvarus, tapo Supraslio linijos pradininku, o Jurgis – Berestovicos.

Koncepcinis lygmuo: Chodkevičių giminės atstovų konfesinių orientacijų tyrimas leido disertacijos autorei pagrįsti O. Haleckio koncepciją apie bažnytinę uniją ir pritaikyti ją Horodlės draudimų (stačiatikiams patekti į politinį elitą) problematikai. G. Kirkienė formuluoja ir pagrindžia įžvalgą, kad jau XV a. antrojoje pusėje galima aptikti lokalinės bažnytinės unijos, taikomos atskiriems stačiatikiams, ištakų. Ši bažnytinės unijos forma buvo propaguojama katalikiškos stovyklos (popiežius, bernardinai, valdovas, katalikų vyskupai), nebepretendavo į visuotinumą (atsisakoma Konstantinopolio patriarcho vaidmens) ir nebuvo formalizuojama, atsisakant metropolitų vaidmens bei, atrodo, reikalaujant iš stačiatikių antrojo krikšto (taip neatsižvelgiant į Florencijos unijos principus ir kai kurių popiežių valią). Šios hipotezės verifikavimas Chodkevičių giminės konfesinės orientacijos tyrimais tapo viena svarbiausių probleminių darbo gijų.

Disertacijos oponentai ir tarybos nariai labai gerai įvertino G. Kirkienės atliktą darbą. Doc. dr. S. Jegelevičius aktualino disertantės indėlį į Chodkevičių giminės šaltiniotyrą. Doc.

___

 1 Beje, šis disertantės atradimas, paskelbtas publikacija, iš karto įėjo į mokslinę apyvartą net gretimose šalyse (Lenkijoje ir Baltarusijoje.) Kirkienė G. Korzenia rodu Chodkiewiczów // Bialoruskie Zeszyty Historyczne. Białystok, 2002. Vol. 17, s. 34–56.