derinti mitologijų ir praktikos, stengtasi bent pateisinti jų nederėjimą. O norint suderinti nesuderinama, susiformuodavo dviguba sąmonė – ,,tokia proto būsena, kurios principu tapo dvigubas prieštaringumas, suderinantis vienas kitą neigiančius pradus etosas, principu tapo pati save paneigianti vykstančių įvykių, istorijos, sociumo vertinimo sistema“⁵⁸.

Labai nedaug buvo tokių žmonių, kurių pragmatinis ir mitologiniai lygmenys sutapo, o jie gyveno pagal mitologijas. Tokie asmenys buvo arba fanatiški Burokevičiaus tipo tikintys komunistai (viešoji mitologija buvo jų praktika), arba disidentai (praktika tapo visuomeninė mitologija). Pastarasis faktas rodo, kad dvigubos sąmonės fenomenas ir jį lėmusios sisteminės aplinkybės trukdė kultūrinio elito nariams imtis politinės veiklos – įsitraukti į aktyvų atvirą priešinimąsi sistemai.

Lietuvoje dėl istorinių aplinkybių viešumo ir visuomeniškumo terminų reikšmės išsiskyrė. Todėl visuomeniškai svarbūs dalykai žmonių sąmonėje nesisiejo su viešumu.

Tai palengvino visuomeninės erdvės, kaip viešosios erdvės pakaitalo, susiformavimą tarpinėje erdvėje – sovietinės visuomenės saviorganizacijos lygmeniu. Visuomeninėje erdvėje funkcionavo į viešumą nepatenkantys diskursai, priešiški sovietinei sistemai. Ją sudarė neformalūs žmonių grupių, kurias siejo neformalūs komunikaciniai ryšiai, tinklas.

Viešoji sfera, nors ir itin kontroliuojama režimo, vis dėlto išliko tautą vienijančių diskursų reiškimosi vieta. Todėl kultūrinis elitas, veikęs ir viešumoje, ir visuomeninėje erdvėje, galėjo formuoti ir skleisti visuomenės nuomonę.

Skirtingi visuomenės nuomonės elementai sklido viešumoje (atvirai ir užkoduotai) ir visuomeninėje erdvėje. Norint išlikti vientisai ir kartu nepriklausomai nuo režimo, jos raiškai buvo būtinos abi sritys ir jose veikiantys veikėjai – kultūrinio elito nariai.

Toks veikimas kultūrino elito narius dar labiau įtraukė į sovietinę sistemą, socialiai ir psichologiškai. Šitokios veikimo sąlygos suformavo ir du – viešąjį bei visuomeninį – viešosios nuomonės mitologinius lygmenis, o tai turėjo įtakos dvigubos sąmonės įsigalėjimui tarp kultūrinio elito.

---

⁵⁸ Кормер В. Двойное сознание интеллигенции и псевдо-культура. Москва: Традиция, 1997,с. 226.

THE CONDITIONS OF PUBLIC OPINION ACTION IN SOVIET LITHUANIA

Summary

This article discusses conditions and environment in which public opinion operated in Soviet Lithuania. Such environment influenced public opinion nature and its lineaments. Public opinion differed markedly from mass opinion, though it was tied up with it.

One of the main Soviet society differences from Western one was that functions of Western public
sphere were divided between several social spheres. Two of them are discussed in present article: national and common spheres. Common sphere encompass that part of public that is physically open to everyone; in this sphere thing or action can be seen by everyone who wants. So, very little part of social sphere goes with the territory of common sphere as distinct from Western public sphere. Common sphere was almost totally controlled by Soviet regime and that was another important difference from Western public sphere. Soviet parallel of latter might have been the intermediate sphere, in which existed independent from regime institutions and relationships that organized social life at a level between the state and the family. All the social networks and institutions were informal and acted in the realm of private life. But this sphere wasn’t a part of private sphere because of it significance and operation mode.