Vilniaus bastioniniai įtvirtinimai XVII–XVIII amžiuje

Doktorantas

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto

Archeologijos katedra

El. paštas: girlevicius@gmail.com

Vilniaus bastioniniai įtvirtinimai yra susilaukę nedaug miesto praeities ir Lietuvos karybos istoriją tyrinėjusių specialistų dėmesio. Tai lėmė keletas priežasčių: skurdžios žinios apie šiuos įrenginius istoriniuose šaltiniuose, menkai informatyvi ikonografinė medžiaga ir kt. Vilniaus bastioniniai įtvirtinimai, nors iki šiol neišlikę, yra reikšmingi siekiant iliustruoti Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos karinės minties raidą, valstybės karybos vietą XVII–XVIII a. europiniame kontekste. Todėl manytume, kad šią temą yra prasminga nagrinėti. Norint ištirti šiuos gynybinius įrenginius, būtina taikyti kompleksinį tyrimo metodą. Šiame straipsnyje siekiama, pasiremiant negausiais ikonografiniais, istoriniais šaltiniais, istorinių bei archeologinių tyrinėjimų duomenimis, rekonstruoti Vilniaus gynybinės sistemos koncepciją ir jos materialiąją išraišką XVII a. viduryje, naujųjų laikų gynybinių įtvirtinimų raidą po esminių Vilniui XVII a. vidurio įvykių iki XVIII a. pabaigos.

Susidomėta Vilniaus bastioniniais įtvirtinimais XX a., tarpukaryje. daugiau dėmesio šiems įtvirtinimams skyrė Vilniaus praeitį tyrinėjęs prof. M. Morelovskis. Jam vadovaujant 1940–1942 m. buvo sudarytas rekonstrukcinis Vilniaus prieš 1655 m. planas su paaiškinimais¹. Plane tarp kitų objektų pavaizduoti ir Vilnių juosę bastioniniai įtvirtinimai. Negausių istorinių duomenų apie Vilniaus bastioninius įtvirtinimus pateikia ir kiti Vilniaus istoriją tyrinėję specialistai². Po Antrojo pasaulinio karo dalies bastioninių įtvirtinimų istorija apžvelgiama atskirų Vilniaus dalių istoriniuose tyrimuose³, tačiau apsiribota istorinių planų analize ir anksčiau skelbtų teiginių kartojimu. Plačiausiai iki šiol XVII–XVIII a. bastioninius

---

¹ Morełowski M. Vilnius prieš 1655. Rekonstrukcinio plano 318 numerių paaiškinimas. Vilnius, 1940–1942. Vilniaus apskrities archyvas (toliau – VAA), f. 5, b. 89 (naudotasi prof. M. Morelovskio sudaryto paaiškinimo vertimo į lietuvių kalbą (vertė V. Žemkalnis-Landsbergis?) rankraščiu bei mašinraščiu). Vienas plano variantas saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Kuriant planą panaudota turtinga istorinių, ikonografinių šaltinių, natūros tyrimų medžiagos bazė, dalis šių šaltinių ir tuometinių tyrimo objektų iki šiol neišlikę.

² Lowmiańska M. Wilno przed najazdem Moskiewskim 1655 roku. Wilno, 1929, s. 32–33.

³ Racevičienė A. Pietinio Vilniaus apvažiavimo istoriniai tyrimai. Vilnius, 1992. VAA, f. 5, b. 6389, p. 6–8.