Natūralią reakciją sukelia pranešimo paantraštės formuluotė - ar korektiška lyginti dviejų tokių skirtingų istorikų mintis? Tuos skirtumus pastebėti nesunku. Jie išryškėja metus žvilgsnį j Zenono Ivinskio ir Arnold Joseph Toynbee darbus.
Pagrindinis Z. Ivinskio darbas, greta šimtų jo straipsnių straipsnelių, amžiams liks "Lietuvos istorija" (Iki Vytauto Didžiojo mirties). Pratarmėje autorius pažymėjo: "Visas dėstymas norimas sutelkti apie valstybingumo idėją lietuvių tautoje. Kaip ji atsirado, vystėsi, išbujojo ir paskui silpo, ir kaip ji vėl atsigavo ir vėl buvo realizuota, yra mūsojo darbo vedamoji mintis per visus šimtmečius."1
Kas kita - A. J. Toynbee. Jo istorijos tyrimo vienetas buvo civilizacija. Civilizacijai (-oms), o ne tradiciniam vienetui - nacionalinei valstybei - jis teikė pirmenybę. Valstybė anglų istorikui tebuvo tik parapija civilizacijos erdvėje.
Niekam nekils abejonių, kad A. J. Toynbee teoriją laikė klasifikacinės schemos pagrindu. Galima, aišku, kalbėti apie jos originalumą, galima ieškoti sąsajų su O. Spengler, kitų schemomis. Galima sutikti ar nesutikti su pačiu jos autoriumi, bet schema egzistuoja. O vertindami Z. Ivinskio darbus, norėtume paminėti istoriko Juozo Jakšto išvadas: "Zenonas Ivinskis buvo ne nauju teorijų kūrėjas, kombinatorius (pabraukta mano - E. B.), bet gilus, kietas tyrinėtojas, ieškotojas patikimiausių šaltinių savo daromoms išvadoms patikrinti. Jis buvo ištikimas griežtiems istorikams būdingai taisyklei: netvirtinti nieko, ko negalima pagrįsti tiesioginiais ar netiesioginiais šaltiniais."2 Galime manyti, kad Z. Ivinskis visais savo darbais formulavo europocentristinę Lietuvos istorijos sampratą.3 Tačiau didesnių teorinių apibendrinimų šiuo klausimu jis nepaliko. Tai buvo būdinga to meto vokiečių istorikams, apie kurių savybių perėmimą rašė prof. Edvardas Gudavičius.4 |
dizainas ir programavimas giriaus