|
J. Jaroszewicziaus Lietuvos „civilizacijos istorija“
(1844–1845)
epochos, kaip „aukso amžiaus“, vaizdinys turėjo didžiulę ir ligi šiol neišblėsusią įtaką lietuvių tapatybei, tačiau tai kartu yra labiau istorinės sąmonės, o ne mokslo istoriografijos reiškinys. Istorinės sąmonės modelių ir periodizacinių istoriografijos modelių koreliacijos ir įtampų problematika Lietuvoje yra mažai tyrinėta11.
Šiandieninio Lietuvos istorijos mokslinio vaizdinio požiūriu tikslesnis nei S. Daukantas buvo su juo vienu laiku rašęs Józefas Jaroszewiczius, kurio tritomiame veikale „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu“ (1844–1845)12 buvo suformuluota alternatyvi S. Daukanto sampratai „progresyvistinė“ senosios Lietuvos raidos koncepcija, kurioje aukso amžiumi laikoma jau ne pagoniškoji, o Lietuvos Statutų epocha,
t. y. XVI amžius. Šis veikalas kartais laikomas pirma kritine ar net vienintele Lietuvos kultūros istorija.
Būtent J. Jaroszewicziumi sekė Stasys Šalkauskis, sukūręs spekuliatyvią rytietiškos (arba pagoniškosios) kultūros tezės – vakarietiškos (arba krikščioniškosios) kultūros antitezės ir sintezės kaip siekiamybės Lietuvos kultūroje koncepciją13.
Čia minėtos kultūros istorijos – tiek romantiniam pragmatizmui atstovaujantys S. Daukanto darbai, tiek iš Apšvietos istoriografijos civilizacinės metateorijos poveikio kildinamas J. Jaroszewicziaus veikalas, priskirtini ikiistoristinėms paradigmoms, todėl liko šalia generalinio istoristinio istoriografijos kelio ir nepaveikė jos periodizacijos modelio ir vargu ar dabar gali būti atspirties taškas šiuolaikiniuose periodizacijos svarstymuose.
2.3. Zenono Ivinskio inovacijos
Zenono Ivinskio inovacijas, išskiriančias jį iš nepriklausomoje Lietuvoje subrandintos istoriografijos, esame ne vienoje vietoje aptarę14. Vienu
___
11 Istorinės sąmonės modelius skyrėme nuo istoriografinių periodizacinių modelių I Lietuvos istorikų suvažiavimo, vykusio 2005 m. rugsėjį, pranešime „Lietuvių tautinės ir istorinės sąmonės modeliai“, kuris ruošiamas spaudai.
12 Jaroszewicz J. Obraz Litwy pod względem jéj cywilizacji od czasów najdawniejszych do końca wieku XVIII. Cz. I–III. Wilno, 1844–1845. Plg.: Berenis V. S. Daukanto ir J. Jaroszewicziaus istorinės Lietuvos samprata // Kultūros barai. 1993, Nr. 7.
13 Šalkauskis S. Sur les Confins de deux Mondes: Essai synthetique sur le probleme de la Civilisation Nationale en Lituanie. Geneve, 1919. P. 43–265. Šiame darbe paskelbtos idėjos pateko ir į vėlesnį veikalą: Šalkauskis S. Lietuvių tauta ir jos ugdymas. Kaunas, 1933. Žr. dar: Sverdiolas A. Kultūros filosofija Lietuvoje. Vilnius, 1983. P. 154–163.
14 Bumblauskas A. Z. Ivinskis ir Lietuvos istoriografijos paradigmos // Kultūros barai, 1992, Nr. 3, p. 10–12; Idem. Zenono Ivinskio teorinės novacijos // Naujasis Židinys–Aidai, 1995, Nr. 3, p. 190–203; Idem. Penkios Zenono Ivinskio teorinės novacijos // Lietuvos istorijos studijos, 1997, t. 4, p. 14–34. | 
dizainas ir programavimas giriaus