Išvados

Tarpukariu Kauno stačiatikių draugijos kūrėsi 1924–1933 m. Jų narių skaičius buvo gana nedidelis, dalyviai – vyresnio amžiaus, šių draugijų ekonominis pajėgumas buvo silpnokas, galbūt išskyrus Kauno Marijos stačiatikių moterų labdaringąją draugiją. Labiausiai Kauno stačiatikių draugijų veikla prisidėjo prie bandymo integruoti miesto stačiatikių bendruomenę iš vidaus. Labdaringi renginiai suburdavo išsisklaidžiusius stačiatikius į šventes, kuriose jie bendravo ir teikė vienas kitam pagalbą. Vis dėlto Kauno stačiatikių draugijų veiklos pastangos apibūdintinos būtent kaip bandymas, kadangi nėra pagrindo tvirtinti, jog buvo išnaudotos visos galimybės ir pasiekta vidinė bendruomenės integracija. Stačiatikių dvasinės ir finansinės atsakomybės trūkumas, o kartu ir noras pasinaudoti draugijų pasiektais rezultatais lėmė mažą pastarųjų veiklos efektyvumą ir kodavo nesėkmę ateityje. 1940 m. Lietuvos okupacija nutraukė šios perspektyvos galimybę.

____________________________________________________

66 Женское служение церкви // Литовский вестник, 25 октября 1938, № 291.