giai kėlė daug rūpesčių stovyklų vadovybei ir medicinos tarnyboms dėl užkrečiamųjų ligų platinimo tarp vietos gyventojų.

Doc. dr. Arvydo Anušausko, atstovavusio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui ir Vilniaus universitetui, pranešimas „Antrasis pasaulinis karas ir Lietuvos karinė okupacija – lietuviškos ir rusiškos istoriografijos kontrastai“ buvo artimas karo pradžios temai. Jame pranešėjas pristatė rusų istorikų darbus ir jų vertinimus, atskleidžiančius Rusijos požiūrį į Lietuvos okupacijos ir aneksijos problemas. Pranešėjas paminėjo, kad vertinimai ir traktuotės evoliucionuoja ir atsiranda vienas kitas istorikas, kurio mintys nesutampa su oficialia Rusijos vadovybės nuomone. Pranešimas buvo svarbus ir istoriografine prasme, nes buvo pristatyti nauji Rusijos istorikų darbai, apie kuriuos mažai žinome dėl šių knygų stokos bibliotekose ir knygynuose. A. Anušauskas taip pat pateikė ir tų tyrimų vertinimus žvelgdamas pro „lietuviškus akinius“: kas mums nauja ir svarbu, o kas tik pakartoja senas sovietines tiesas apie savanorišką Lietuvos įtojimą į SSRS ir jokių okupacijų nebuvimą.

Kiti du pranešimai buvo labai artimi savo chronologinėmis ribomis ir puikiai vienas kitą papildė, pateikdami platų ir išsamų pirmųjų mūšių Lietuvos teritorijoje 1941 m. birželio 22–28 d. vaizdą. Vilniaus universiteto doc. dr. Sigitas Jegelevičius perskaitė pranešimą tema „Vokietijos–SSRS frontas Lietuvoje 1941 m. birželį“. Jame buvo išsamiai pristatytos SSRS ir Vokietijos karinės pajėgos. Prelegentas pateikė abiejų šalių karinių pajėgų skaičius (bent jau SSRS duomenų kol kas patikrinti neįmanoma) bei tų pajėgų išdėstymą ir kovos veiksmus Lietuvoje pirmosiomis karo dienomis. Pranešėjas papasakojo, kaip buvo saugomi tiltai per Nemuną Alytaus apskrityje ir kitose vietose, kaip vokiečiams pavyko daugumą jų užimti, kaip rusai masiškai pasiduodavo į nelaisvę. Įdomių faktų buvo pateikta ir iš naujos Rusijoje išleistos visuotinės istorijos daugiatomio veikalo, kuriame vienas tomas yra skirtas Antrajam pasauliniam karui. Šiame tome aprašoma ir karo su vokiečiais Pabaltijyje pradžia. Didžiausia kliūtis šios temos tyrimams yra SSRS archyvų neprieinamumas Lietuvos istorikams, taip pat istorinių faktų klastojimas SSRS istoriografijoje. Pranešime nuskambėjo mintis, kad nagrinėjant karinius veiksmus karo pradžioje galima teigti, jog ir SSRS ruošėsi pulti, o ne gintis. Tokia pat prielaida buvo padaryta ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus skyriaus vedėjo Arvydo Pociūno panešime „Vokietijos Šiaurės grupės ir Sovietų sąjungos Ypatingosios Pabaltijo apygardos tankų dalinių veiksmai 1941 m. birželio 22–24 d.“ Pranešėjas, sutelkdamas dėmesį tik į vieną mūšį, puikiai papildė S. Jegelevičiaus pranešimą. A. Pociūnas supažindino ir su tame mūšyje dalyvavusių tankų kovinėmis techninėmis savybėmis bei galimybėmis. Aiškėja, kad sovietų tankai buvo paruošti puolamosioms operacijoms, o ne gynybai. Pranešėjas fotonuotraukomis ir piešiniais pristatė mūšyje dalyvavusių SSRS ir Vokietijos tankų pavyzdžius, puikiai apibūdino jų technines savybes, ginkluotę ir jos kalibrus. Pranešime buvo panaudoti SSRS, Vokietijos ir buvusios Lietuvos kariuomenės karininkų ir kareivių atsiminimai apie tankų mūšį prie Raseinių. Šiame didžiausiame Pabaltijo teritorijoje tankų mūšyje dalyvavo apie 1000 abiejų šalių tankų. Buvo pažymėta, kad SSRS tankai buvo naujesni ir galingesni nei vokiečių, bet mūšį prie Raseinių rusai pralaimėjo.

Konferencija baigėsi Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojo dr. Arūno Bubnio pranešimu „Vokiečių karinės įstaigos Kaune 1941–1944 m.“ Jame buvo pristatytos visos vokiečių okupacinės administracijos karinės įstaigos Kaune, plačiai apžvelgtos jų teisės ir veiksmai.

Po kiekvieno pranešimo prelegentams buvo pateikiami klausimai. Konferencijos pabaigoje įvyko diskusija. Jos metu buvo iškelta mintis, kad Lietuvos istoriografijoje nėra monografijų nei apie Pirmąjį, nei apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos teritorijoje. Tritomio leidinio apie Antrąjį pasaulinį karą idėją iškėlė
A. Pociūnas, pasiūlęs suvienyti istorikų pajėgas ištirti Vokietijos–SSRS karo eigai ir parodyti lietuvių karių dalyvavimą visose kariaujančių šalių kariuomenėse. Istorikas S. Jegelevičius pasiūlė daugiau dėmesio skirti karo pradžios ir pirmųjų mūšių Lietuvos teritorijoje tyrimams. Lietuvos istorikams ir visuomenei šis laikotarpis yra visai mažai žinomas. Rašant apie tai galima naudotis tik rusiška ir vokiška istoriografija. Istorikas apgailestavo, kad Rusijos archyvai praktiškai neprieinami Lietuvos tyrėjams ir kažin ar kada galėsime susipažinti su dokumentais, tiesiogiai liečiančiais Lietuvos okupavimo ir aneksavimo istoriją.