šiol nėra nusistovėjęs – public opinion verčiama ir kaip visuomenės, ir kaip viešoji nuomonė, o public sphere – kaip viešoji (kartais – visuomeninė) erdvė. Todėl Lietuvos Konstitucinio Teismo nutarime dėl mirties bausmės panaikinimo minima tiek visuomenės, tiek viešoji nuomonė13. Sumaištį didina bandymas pritaikyti Lietuvos specifikai vakarietišką public terminą tiesiog jį išverčiant. Tačiau taip visai neatsižvelgiama į istorinę Lietuvos specifiką, skirtį tarp viešumo ir visuomeniškumo.

Anglų kalboje tikslaus termino visuomeninis atitikmens nėra. Užtat daugelyje Vidurio Europos kalbų (vokiečių, lenkų, latvių etc.) vartojami panašios reikšmės terminai. Ir XIX, ir
XX amžiuose šiame regione politinė padėtis buvo gana panaši, o šių terminų prasmė tiesiog atspindi nedemokratinės visuomenės specifiką.

Sovietmečiu visuomeniškumo terminas buvo plačiai vartojamas, bet jam suteiktas savitas turinys. Rusiškas jo analogas oįłåńņāåķķīńņü tuomet verstas kaip „visuomenė, viešuomenė, pažangieji visuomenės sluoksniai; viešoji nuomonė, opinija“14. Tikrąją šio žodžio prasmę išduoda „pažangieji sluoksniai“, tai yra, tie, kurie dalyvauja visuomeninėse organizacijose (antra nurodoma termino reikšmė ir yra visuomeninės organizacijos). O būti „visuomeniškai aktyviam“ sovietmečiu iš tiesų reiškė tiesiog įsitraukimą į „visuomenines“ organizacijas, tai yra buvimą partijos aktyvistu, tarnavimą režimo reikmėms, buvimą partijos valdomos visuomenės iškamšos dalyviu. Todėl su tikru visuomeniškumu, tikrąja visuomenės nuomone tai turėjo mažai ką bendro. Tokią sampratą patvirtina ir sovietinės leksikos pavyzdys: īįłåńņāåķķīńņü atstovas komisijoje reiškia, kad jis yra partijos atsiųstas prižiūrėti komisijos darbą15.

Panašią prasmę sovietmečiu bandyta suteikti ir lietuviškam viešuomenės terminui, šiaip įvardijančiam visuomenės nuomonės reiškėjus16. Tačiau negalima viešuomenės termino atsisakyti vien dėl to, kad jos nariai buvę tik režimo nuomonės reiškėjai. Anot T. Rigby, īįłåńņāåķķīńņü
(„dėmesinga visuomenė“, kaip jis verčia) susideda iš oficialių, mokslinių ir kitų išsilavinusių žmonių bendruomenių, susijusių neformaliais gyvenimo vietos, išsilavinimo, draugystės ir bendrų nuostatų ryšiais17. Tai reiškia sluoksnį, kurio pagrindą sudarė kultūrinis elitas. O viešuomene galima įvardyti tą visuomenės dalį, kuri galėjo reikštis viešojoje erdvėje. Sovietmečiu tokia galimybė buvo itin apribota. Faktiškai be valdžios asmenų ir parinktų „liaudies atstovų“ ją turėjo tik kultūrinis elitas. Viešuomenės terminas taip pat rodo glaudžius kultūrinio elito ir viešumos bei visuomenės nuomonės ryšius. Faktiškai jie yra sunkiai atskiriami. Todėl šiame straipsnyje kartu ir nagrinėjami – atskirai šiuos fenomenus tirti būtų gerokai sudėtingiau.

Po trumpo terminų istorijos aptarimo galima apibrėžti ir pagrindinius darbe vartojamus terminus. Viešas – „kas visuomenei žinoma, jos kontrolei prieinama“18, atviras, neslaptas; taigi tai daugiau dalyko fizinio buvimo vietą parodantis terminas. Oficialusis viešumas reikštų buvimą režimo labiau kontroliuojamoje viešojoje erdvėje (žiniasklaidoje, įvairiuose suvažiavimuose, bet ne ka

---

13 Lietuvos Respublikos konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 105 straipsnio sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 1998 m. [interaktyvus] (žiūrėta 2006 m. rugsėjo 25 d.). Prieiga per internetą: <http://www.lrkt.lt/dokumentai/1998/n8l1209a.htm>.

14 Rusų–lietuvių kalbų žodynas. Vilnius: Mokslas, 1983, p. 450.

15 DiFranceisco W., Gitelman Z. Soviet Political Culture..., p. 616.

16 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, p. 931.

17 Rigby T. H. Hough on political participation in the Soviet Union // Soviet Studies. 1976, vol. 28, no 2,
p. 259.

18 Dabartinės lietuvių kalbos..., p. 931.