| žydų cialdemokratai - „sunkūs žmonės". Iš pradžių tokia nuomonė, matyt ėmė formuotis dėl G. Plechanovo ir L. Jogicheso konflikto emigracijoje1 o vėlesni santykiai su vilniečiais šią nuomonę patvirtino. Komplikuotus santykius tarp Darbo išvadavimo grupės ir Vilniaus žydų socialdemokratų norėčiau pailiustruoti vienu epizodu, kurį aprašė savo atsiminimuose rusų revoliucionierius K. Tachtariovas2. Tai apie G. Plechanovo ir Ą. Kremerio susitikimą Šveicarijoje 1897 metų vasarą.
Nors G. Plechanovas primygtinai vilniečių prašymu 1896 m. Londono tarptautiniame socialistiniame kongrese pasinaudojo mandatu nuo 1000 organizuotų žydų darbininkų iš Vilniaus, nors 1896 m. rudenį Vilniaus žydų socialdemokratai, sužinoję, kad G. Plechanovas serga, pasiuntė jam pinigų gydymuisi, tačiau jau pirmas A. Kremerio ir G. Plechanovo susitikimas Ciuriche 1897 metais pasibaigė fiasko.
G. Plechanovas buvo gerai išstudijavęs 1894 m. A. Kremerio rankraštinę brošiūrą „Apie agitaciją" ir jam nepatiko jos turinys, siūloma agitacinė taktika. Dėl to, vos tik pamatęs A Kremerį, G. Plechanovas įnirtingai jį užsipuolė. A. Kremeris išėjo įsižeidęs, net nepalikęs savo adreso Ciuriche. Šiame pirmame A Kremerio susitikime su Darbo išvadavimo grupės lyderiais K. Tachtariovas nedalyvavo, tačiau tos pačios dienos vakare susijaudinusi V Zasulič jam papasakojo apie konfliktą ir klausė: „Kas dabar bus?" Ji prašė K Tachtariovo suvesti su vilniečiu. Prie šio prašymo prisidėjo ir D. Kolcovas (Ginzburgas). K. Tachtariovas, žinojęs, kur laikinai A. Kremeris apsistojęs Ciuriche, pažadėjo jį nuraminti ir iš ryto jį atvesti pas V. Zasulič. Pats G. Plechanovas suprato, kokią galbūt lemtingą klaidą padarė, ir kitos dienos rytą dar prieš aštuonias atėjo prie viešbučio, kuriame buvo apsistojęs K. Tachtariovas, kuris nustebo tokiu ankstyvu vizitu. G. Plechanovas buvo blogai nusiteikęs ir vos tik pasisveikinęs paklausė: „Ar jūs nežinote jūsų vilniečio adreso ir ar negalėtumėte suorganizuoti mūsų susitikimo? Mūsų pokalbis buvo labai nemalonus, jis gali turėti labai negerų pasekmių. Padėkite išspręsti šį reikalą". Žinoma, K Tachtariovas padėjo, ir tą pačią dieną G. Plechanovas su A, Kremeriu susitiko vienoje kavinėje. Čia jie susitarė antrąkart surengti vilniečio susitikimą su Darbo išvadavimo grupe. Šis susitikimas įvyko tos pačios dienos vakare miškelyje prie Ciuricho. Deja, vėl baigėsi nesėkmingai. Kai tik buvo pradėta kalbėti apie rusų organizacijų veiklą ir agitacinę taktiką, vėl įsiliepsnojo ginčas tarp G. Plechanovo ir A. Kremerio. Ginčo metu kiti Darbo išvadavimo grupės nariai tylėjo. G. Plechanovas kritikavo Rusijoje veikiančius socialdemokratus už jų taktiką, besiremiančią darbininkų kasdienių interesų gynimu. A Kremeris ir K. Tachtanovas šią taktiką gynė. G. Plechanovui pasirodė, kad jį moko ir jis sušuko |
dizainas ir programavimas giriaus