Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai8 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (8 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 8
J.Bardachas. Šioje deklaracijoje sakoma: “Lietuvių tautinis atgimimas XIX amžiaus antroje pusėje ir vėliau vyko kovos su polonizacija dvasia. Tas faktas ir lenkų reakcija į jį lietuvių ir lenkų santykius padarė antagonistiškus. Po Pirmojo pasaulinio karo nesantaikos židiniu tapo Vilniaus, kuris tuo metu buvo inkorporuotas į Lenkiją, priklausomybės klausimas. Kai Lietuva atgavo savo istorinę sostinę, neliko ir svarbiausios lietuvių ir lenkų konflikto priežasties.

Vėlesniais dešimtmečiais lietuvių ir lenkų elitų sąmonėje įvyko svarbių pokyčių: buvo reviduoti nacionaliniai stereotipai, ir tai atvėrė kelią objektyviam praeities vertinimai.

Kalbėdami apie naujausius laikus, pabrėžtinai pareiškiame, kad mūsų kultūrinių ir socialinių – politinių sanklodų bendrumo išraiška yra per pastaruosius septynerius metus susiklostę gražūs Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai, šiuo metu visiškai atitinkantys Vakarų Europos valstybėms būdingus standartus.60” Taigi, paaiškėjo, kad galima prieiti bendrų išvadų netgi svarstant kontraversiškiausias temas. 1997 m. spalio 19 d. “Būtovės slėpiniai” parodė ir komentavo Lenkijos TV sukurtą filmą ( rež. M. Maldis ) “Erelis ir Vytis”. O juk jame skamba mintis, kad reikia pastatyti tokį patį paminklą Glintiškėse ir Dubingiuose…

Vis dėlto svarbiausia lietuvių ir lenkų istorinės sąmonės suartėjimo prielaida ar rezultatas (tas ne tiek svarbu) būtų susiformavusi Lietuvos lenkų61, o ne lenkų Lietuvoje savimonė ir jos iškėlimas į mokslinį diskursą62. Be jos vargiai įmanomas tolesnis aktyvus “aštriųjų kampų” gludinimas, gyvas lenkiakalbės kultūrinės tradicijos saugojimas Lietuvoje. Savo ruožtu Lietuvos lenkų istorinei perspektyvai susiformuoti reikėjo poslinkių mokslinėje savimonėje - lenkiškoji Vilniaus ir Lietuvos problematika turi tapti ne tik apkritai mokslo, bet būtent – Lietuvos istoriografijos ir istorinės savimonės objektu. Tik tokiu būdu lenkiškieji Lietuvos istorijos aspektai gali būti traktuojami kaip integralios, o ne kaip svetimkūnės Lietuvos kultūros dalys. Be tokios mokslinės transformacijos sunkiai tikėtina reljefingesnė Lietuvos lenkų istorinė perspektyva.

Nebūtina laukti, kad Lietuvos lenkai pamiltų M. Daukšą taip pat aistringai, kaip ir M. Stryjkovskį. Lietuvos atmintyje turi užtekti vietos ir M. Daukšai, ir M. Stryjkovskiui, ir A. Rotundui. Būtent jo kūryboje, veikloje ir laikysenoje tikslinga ieškoti “gente polonus, natione lituanus” formulės. O ar ne jos palinkėjo šiandieniniams Lietuvos lenkams Popiežius Jonas Pauliu II –asis 1993 –ių metų rugsėjį apsilankęs Vilniuje?

 

6. Lietuvos rusų, baltarusių ir ukrainiečių istorinės sąmonės realijos

 

Lietuvos istorinėje sąmonėje yra nuo seno įsitvirtinęs stereotipas, kad Lietuvos rusai - tai sentikiai63. Jų istorijos ir kultūros tyrimai šiandien labai pasistūmėjo į priekį64. Vis dėlto sentikio



60 Deklaracijos tekstas cituojamas iš: Lietuvos ir Lenkijos kultūros kūrėjai pareiškė neturį nesutarimų // Lietuvos rytas. 1997, liepos 5, Nr. 155.

61 Lietuvos lenkų pilietinės sąmonės susiformavimą akivaizdžiai parodė vos ne visų Lietuvos lenkų organizacijų sukurtas komitetas remti Lietuvos pastangas dėl narystės NATO. Šia proga pareikšta Lietuvos lenkų sąvimonės formulė paliudyta: J.Nowak – Jeziorański. Žodis lietuviams. – Šiaurės Atėnai.2000, birželio 24, nr. 24 (514), p. 11.

62 Kaip minėta, Lietuvos lenko Jano Sawickio monografija ( Žr.: išn. 36 ) yra tai yra to paties mokslinio diskurso – nuo J.Bardacho iki A.Kulakausko – dalyvis.

63 Žr.: P. Būčys. Rusai stačiatikiai ir sentikiai Lietuvoje. - Atheneum, Kaunas, 1936, t.7, nr.1, p. 65 – 163.

64 Sentikių studijas organizuoja Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra ir Kultūrinių bendrijų studijų centras. Buvo sudaryta kompleksinė sentikių tyrimų grupė, vadovaujama dr. V. Čiubrinsko. Ši grupė organizavo ekspedicijas ir konferencijas, rašomi bakalauriniai ir magistriniai darbai, 1998 m. doktoratą tema “Sentikiai Lietuvoje XIX a.” apgynė G. Potašenko. Pagrindiniai tyrimai atsispindi šiose publikacijose: Lietuvos sentikiai: duomenys ir tyrimai.Старообрядцы Литву: матеpиалы и исследования, 1996-1997 / red. V. Čiubrinskas. – Vilnius, 1998. Taip pat žr.: G. Potašenko. Sentikiai ir Lietuva. - Liaudies kultūra. 1993, nr. 6, p. 21-26; 1994, nr.1, p. 35-37; Idem. Sentikystė ir sentikai Lietuvoje. – Naujasis Židinys-Aidai, 1995, nr. 7-8, p. 587-590; Idem Sentikių Bažnyčia Lietuvoje 20- me amžiuje. - Lietuvos istorijos studijos, 1997, nr. 5, p. 107 – 127; Idem. Sentikio įvaizdžiai lietuvių kultūroje. - Kultūros barai, 1998, nr. 10, p. 49-55.

30

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus