Ši lentelė akivaizdžiai patvirtina pranašesnę baudžiavinių ūkių, atsiperkančių pinigais nuo atodirbinės rentos, padėtį. Turėdami mažesnes šeimynas, ypač darbingų žmonių, činšiniai ūkiai vidutiniškai turi pranašesnes pozicijas visais atžvilgiais: ir žemės, ir gyvulių, ir, tai ypač svarbu, rentos dydžio (net 44,4% mažiau nei lažinių ūkių grupėje). Lengvesnėj ekonominėj padėty nei lažiniai valstiečiai yra puslažiniai, mokantys perpus mažesnę rentą dėl pusiau mažesnių ariamosios žemės sklypų. Šiuo atveju jų ariamos žemės dydis tik viena dešimtine mažesnis, o šienaujamos dar mažiau - 0,12 deš. Kadangi puslažinių valstiečių ūkių bendroje baudžiauninkų pusėje nežymi dalis (1,31% statistinėj atrankoj), dvarui jie buvo aiškiai nuostolingi lažinių ūkių atžvilgiu, todėl yra tarsi tarpinės būklės tarp viso lažo ir činšo. Nedidelė činšinių ūkių dalis aiškintina tuo, kad abiejose apskrityse valstiečiai į kitas kategorijas buvo pervedami gana retai, pigus lažinis baudžiauninkų darbas ir toliau sudarė dvarų ūkininkavimo sistemos pagrindą. Netiesiogiai tai liudija dvarininkų nesuinteresuotumą baudžiavos panaikinimu, kartu ir negatyvią poziciją bet kokiai vyriausybės politikai, siekiančiai normuoti priklausomų žmonių prievolinę prievartą.

Kaip minėta, vienas iš galimų tolesnio baudžiavinio ūkio, kaip konkrečiai apibrėžtos socialinės sistemos, jos vidinės struktūros, funkcionavimo tam tikru laikotarpiu metodinio sprendimo būdų yra jo statistinis modeliavimas. Pats statistinis modelis yra grindžiamas tiriamą reiškinį, šiuo atveju baudžiavinį ūkį, apibūdinančių parametrų atranka, atliekama pradiniu tyrimo, naudojant konkretų statistinės analizės metodą, etapu. Remiantis koreliacine analize galime atrinkti statistinius rodiklius, kurie sudaro glaudžiai tarpusavyje susietas grupes pagal keliamus uždavinius (šiuo atveju išskiriamos valstiečių ūkių grupės pagal turtinį požymį): taikant faktūrinę analizę, atrenkami bendrieji faktoriai, apibūdinant pagrindines tiriamo reiškinio savybes.

Iš viso, kiek leido šaltiniai, buvo atrinkta 20 rodiklių absoliutine reikšme, t. y. išreiškiančių ūkio kategoriją, grupę, šeimynas (be kitų šeimos narių valstiečiai galėjo turėti ir samdinių, kurie tiesiogiai privalomuosiuose inventoriuose neįrašomi, šiuo atveju, jei tokių ir buvo, įtraukti į darbingų asmenų grupę), sudėtį, žemės ir gyvulių rūšį bei kiekį, pasėlius, derlių bei visas prievoles. Išvardytų baudžiavinio ūkio požymių formalizuotas statistinis apdorojimas padeda geriau suprasti baudžiavinio ūkio egzistavimą tiriamu metu, jo reprodukcijos, santykio su feodaline renta, įsitraukimo į prekybinius santykius ir kt. galimybes, nes to neįmanoma pasiekti pateikiant atskirus pavyzdžius, paprastu grupavimu ar net vidurkio išvedimu,