Tačiau sovietų armija nepaisė antrosios linijos, kuri dėl tikslumo ir turėtų būti vadinama Kerzono linija, ir tęsė puolimą, pasiekė net Varšuvą, kur buvo Pilsudskio sustabdyta. 1920 m. rugsėjo mėnesį, kai sovietiniai ir vokiečių diplomatai suteikė gruodžio 8 dienos linijai naują reikšmę, sulaikydami lenkus nuo pakartotinio puolimo rytų kryptimi, riba, su kuria sutiko Grabski, imta vadinti „Kerzono linija“³. Mokslininkai pagaliau priėmė šį terminą, nesigilindami į jo kilmę. O tikroji Kerzono linija faktiškai pripažino Lietuvos nepriklausomybę su jos sostine Vilniumi.

ŠALTINIAI IR LITERATŪRA:

1. Žiūr.: James R.Hooker. Lord Curzon and the „Curzon Line“ // Journalo of Modern History, 30, 137 – 38; Gothold Rhode. Die Enstehung der Curzon – Linie // Osteuropa, 5 (1995), 81 – 93; Witold Sworakowski. An Error Regarding East Galicia in Curzon’s note to the Soviet Governement // Journal of Central European Affairs, 4 (1994).

2. Žiūr.: Documents of British Foreign Policy. First Series, 8, 524 – 30; Ten pat. First Series, 2, 470; British and Foreign State Papers, 112, 471 – 72; Alfred Erich Senn. The Great Powers, Lithuania and the Vilna Question. Leiden, 1966.

3. Šis terminas vartojamas remiantis Lenkijos – Lietuvos riba, nustatyta vokiečių diplomatų Kaune ir Varšuvoje. – Ausvärtiges Arnt, Bonn, Politisches Archiv, Abt. IV, Polen, Po23, Polen/Russland, Bd.3 ir 4.