Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai19 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (19 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 19

KGB kova su antisovietinėmis apraiškomis Lietuvoje ir išeivijoje: žmonių kompromitavimas

Burinskaitė Kristina

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro

Tyrimų departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus

vyr. specialistė – programų koordinatorė

El. paštas: kristina@genocid.lt

Tel. 8 675 282 56

 

Įvadas

KGB visą sovietinės okupacijos laikotarpį kovojo su sistemai nepaklūstančiomis jėgomis, kaip antai Katalikų bažnyčia, disidentai, žmogaus teisių gynėjai ir kt. Tačiau keičiantis SSRS vidaus ir tarptautinėms sąlygoms KGB buvo priverstas keisti savo taktiką, maskuoti šią kovą. Po Stalino mirties fizines represijas pamažu nustelbia nefizinio poveikio priemonės, sakysime, profilaktika, ir viešąją nuomonę formuojančios priemonės, kaip antai kompromitavimas, dezinformacija, dokumentų klastojimas, gandai, politinių bylų kriminalizavimas. Kontroliuodamas informacijos pateikimą visuomenei per spaudą, KGB turėjo didžiules galimybes ne tik apjuodinti asmens autoritetą, pakirsti organizacijos prestižą, suskaidyti antisovietines jėgas, bet ir diskredituoti katalikiškas vertybes, valstybingumo idėją, Lietuvos laisvinimo judėjimą tarptautinėje arenoje. Tai rodo jo keliamą pavojų visuomenės savimonei, todėl ši tema yra aktuali ir lietuvių istoriografijai.

Šio straipsnio tikslas – atskleisti KGB taikyto kompromitavimo metodo veikimo principus, priežastis, kodėl KGB naudojo šią psichologinio poveikio priemonę, kokiomis formomis ji pasireiškė ir kokių padarinių turėjo antisovietiniam pasipriešinimui ir jo dalyviams. Kompromitavimo taikymas kovojant su Lietuvos disidentais, kunigais, žmogaus teisių gynėjais parodo, kaip sudaroma neigiama nuomonė gali tapti viena iš politinės kovos priemonių. Šiame straipsnyje siekiama netradiciniu lietuvių istoriografijai aspektu įvertinti KGB veiklą.

Ši problema lietuvių istoriografijoje retai paliečiama ir yra nepelnytai nuvertinama. Tiriant Lietuvoje KGB veiklą ir jos struktūrą bei metodus, svarus lietuvių istoriko A. Anušausko indėlis1. Aršią KGB kovą su lietuvių Katalikų bažnyčia naudojant įvairias fizinio ir psichologinio poveikio priemones atskleidžia lietuvių V. Spenglos2, A. Streikaus3, S. Vardžio4  mo-

---

1 Anušauskas A. KGB prisilietimas // Metai. 1996, Nr. 11; Anušauskas A. KGB ir lietuvių visuomenė: slaptasis karas 1954–1991 metais // Darbai ir dienos. 2000, Nr. 21; Anušauskas A., Burauskaitė B. Baltijos laisvė – Europos atsakomybė. Vilnius, 2002.

2 Spengla V. S. „Akiplėša“. KGB kova prieš bažnyčią. Pagal kunigo J. Zdebskio sekimo bylą. Vilnius, 1996; Spengla V. S. Bažnyčia, „Kronika“ ir KGB voratinklis. Vilnius, 1993.

3 Streikus A. Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944–1999). Vilnius, 2002; Streikus A. Ateistinės propagandos pobūdis Lietuvoje 1975–1988 // Genocidas ir rezistencija. 2003, Nr. 1.

4 Vardys S. V. The Catholic Church, dissent and nationality in Soviet Lithuania. New York, 1978.

113

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus