Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro
Tyrimų departamento Istorinių tyrimų programų skyriaus
vyr. specialistė – programų koordinatorė
El. paštas: kristina@genocid.lt
Tel. 8 675 282 56
Įvadas
KGB visą sovietinės okupacijos laikotarpį kovojo su sistemai nepaklūstančiomis jėgomis, kaip antai Katalikų bažnyčia, disidentai, žmogaus teisių gynėjai ir kt. Tačiau keičiantis SSRS vidaus ir tarptautinėms sąlygoms KGB buvo priverstas keisti savo taktiką, maskuoti šią kovą. Po Stalino mirties fizines represijas pamažu nustelbia nefizinio poveikio priemonės, sakysime, profilaktika, ir viešąją nuomonę formuojančios priemonės, kaip antai kompromitavimas, dezinformacija, dokumentų klastojimas, gandai, politinių bylų kriminalizavimas. Kontroliuodamas informacijos pateikimą visuomenei per spaudą, KGB turėjo didžiules galimybes ne tik apjuodinti asmens autoritetą, pakirsti organizacijos prestižą, suskaidyti antisovietines jėgas, bet ir diskredituoti katalikiškas vertybes, valstybingumo idėją, Lietuvos laisvinimo judėjimą tarptautinėje arenoje. Tai rodo jo keliamą pavojų visuomenės savimonei, todėl ši tema yra aktuali ir lietuvių istoriografijai.
Šio straipsnio tikslas – atskleisti KGB taikyto kompromitavimo metodo veikimo principus, priežastis, kodėl KGB naudojo šią psichologinio poveikio priemonę, kokiomis formomis ji pasireiškė ir kokių padarinių turėjo antisovietiniam pasipriešinimui ir jo dalyviams. Kompromitavimo taikymas kovojant su Lietuvos disidentais, kunigais, žmogaus teisių gynėjais parodo, kaip sudaroma neigiama nuomonė gali tapti viena iš politinės kovos priemonių. Šiame straipsnyje siekiama netradiciniu lietuvių istoriografijai aspektu įvertinti KGB veiklą.
Ši problema lietuvių istoriografijoje retai paliečiama ir yra nepelnytai nuvertinama. Tiriant Lietuvoje KGB veiklą ir jos struktūrą bei metodus, svarus lietuvių istoriko A. Anušausko indėlis1. Aršią KGB kovą su lietuvių Katalikų bažnyčia naudojant įvairias fizinio ir psichologinio poveikio priemones atskleidžia lietuvių V. Spenglos2, A. Streikaus3, S. Vardžio4 mo-
---
1 Anušauskas A. KGB prisilietimas // Metai. 1996, Nr. 11; Anušauskas A. KGB ir lietuvių visuomenė: slaptasis karas 1954–1991 metais // Darbai ir dienos. 2000, Nr. 21; Anušauskas A., Burauskaitė B. Baltijos laisvė – Europos atsakomybė. Vilnius, 2002.
2 Spengla V. S. „Akiplėša“. KGB kova prieš bažnyčią. Pagal kunigo J. Zdebskio sekimo bylą. Vilnius, 1996; Spengla V. S. Bažnyčia, „Kronika“ ir KGB voratinklis. Vilnius, 1993.
3 Streikus A. Sovietų valdžios antibažnytinė politika Lietuvoje (1944–1999). Vilnius, 2002; Streikus A. Ateistinės propagandos pobūdis Lietuvoje 1975–1988 // Genocidas ir rezistencija. 2003, Nr. 1.
4 Vardys S. V. The Catholic Church, dissent and nationality in Soviet Lithuania. New York, 1978. |