1942 m. sausį Kauno suaugusiųjų institute buvo įvesti trys vedėjų etatai. Vedėjais dirbo: K. Baršauskas, J. Dauparas ir J. Gvildys²⁹. Kovo mėnesį jau buvo šeši vedėjai: J. Dauparas, J. Gvildys, P. Kesiūnas, J. Kochas, V. Macijauskas, St. Šepetys³⁰.

Lektorių skaičius nuolat kito. Antai 1942 m. sausio pabaigoje jau buvo 62 lektoriai – tai didžiausias lektorių skaičius (jis priklausė nuo klausytojų skaičiaus). 1943 m. gruodį dirbo 47 lektoriai³¹.

Trečiaisiais mokslo metais – 1944 m. kovo–birželio mėnesiais – Centriniame suaugusiųjų institute dirbo 51 lektorius, 16 jų buvo Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai – K. Barkauskas, J. Valiukonis, J. Šinkūnas, J. Okunis, P. Pūkas, V. Mošinskis, K. Motekaitis, V. Maciūnas, J. Kovalskis, L. Kačinskas, J. Grinius, V. Dirmontas, R. Dačinskas, K. Baršauskas, J. Banzevičius³².

Lektoriais institute dar dirbo ir kitų įstaigų darbuotojų: J. Gvildys (fabrikas „Trikot“), L. Gastila („Metalas“), R. Budreika ir St. Šepetys („Vyriausioji statybos valdyba“), K. Krulikas („Kelių valdyba“), M. Kosčiauskas („Vandenų valdyba“), A. Morkūnas („K. M. S. vandentiekio ir kanalizacijos įmonė“), J. Petraitis (Kauno II gimnazija), A. Šepetys (IV gimnazija).

Kauno suaugusiųjų institutas egzistavo neilgai, todėl nespėjo daug nuveikti, nes kai kurių specialybių kursas trukdavo bent keletą metų. Tačiau tam tikrą techniškųjų profesijų specialistų kiekį institutas parengė. Iš viso jį baigė – 336 žmonės: Administracijos skyrių – 6, Buhalterijos-ekonomikos – 136, Mašinraščio-stenografijos – 181 ir žemesnįjį technikos ciklą – 13.

1944 m. kovo–birželio mėnesiais Centriniame suaugusiųjų institute mokėsi: Bendrojo lavinimo skyriuje 329 klausytojai, Agrotechnikos – 86, Prekybos-kooperacijos – 26, Vidurinio technikos skyriaus mechanikos ir statybos kurse – 99, Mašinraščio skyriuje – 26, Ekonomikos-buhalterijos skyriuje – 17. Iš viso – 583 klausytojai³³.

Centrinio ir vietinių suaugusiųjų institutų veiklą nutraukė 1944 m. vasarą prasidėjusi antroji tarybinė okupacija.

Išvados

1. Profesinį mokymą vokiečiai laikė vienu iš profesinių sąjungų uždavinių, nes dėl holokausto labai trūko techninių profesijų darbininkų.

2. Profesinį pasirengimą turėjo duoti ir suaugusiųjų institutai, tarp jų ir Kauno suaugusiųjų institutas, įkurtas 1941 m. rugpjūčio mėnesį, o formaliai pradėjęs dirbti spalio 1 dieną.

3. Kauno suaugusiųjų instituto ir vėliau susikūrusių institutų veiklą reglamentavo priimti statutai, kuriuose buvo akcentuojama institutų organizacija, mokslo eiga, klausytojų bei lektorių komplektavimo klausimai.

4. Mokslas suaugusiųjų institutuose buvo mokamas. Nuo antrojo trimestro neturtingi bei pažangūs klausytojai institutų vadovybės nuožiūra galėjo būti nuo mokesčio už mokslą atleidžiami.

5. Kauno suaugusiųjų institutas buvo paskelbtas centriniu, o kiti institutai – vietiniais.

Vietinių institutų direktoriai dirbo tiesiogiai vadovaujami centrinio, t. y. Kauno suaugusiųjų, instituto direktoriaus.

6. Kauno suaugusiųjų institute lektorių skaičius nebuvo pastovus ir priklausė nuo klausytojų skaičiaus. Nemažą lektorių dalį sudarė

_____________________________________________

27 Ten pat, l. 7.

28 Ten pat, l. 11.

29 Ten pat, ap. 2, b. 2, l. 7–11.

30 Ten pat, l. 22–26.

31 Ten pat, b. 8, l. 2.

32 Ten pat, b. 5, l. 95; b. 13, l. 1–31; b. 14, l. 18, 25, 97, 105, 107, 111.

33 Ten pat, b. 14, l. 16, 28, 96, 98, 100, 104, 106, 108, 112.