antru atveju - tarp pačių "ponų". Vokiečių istorizmui budingoje feodalizmo sampratoje pačios realijos vertinamos "iš viršaus", pačių "ponų" žvilgsniu, o marksistinėje - "iš apačios", susitapatinant su eksploatacijos aukomis. Tačiau šiaip ar taip pirmasis požiūris artimesnis pačių šaltinių, nusakančių "viršūnių" požiūrį, perspektyvai, todėl vokiečių istorizmo feodalizmo samprata bet kuriuo atveju yra "mimetiškesnė" negu marksistinė.
M. Weberio feodalizmo samprata nėra nei socialinė-ekonominė, nei juridinė-politinė. Jos specifiką galėtume apibūdinti, pavadinę ją sociologine-politine. Ji artimesnė juridinei-politinei negu socialinei-ekonominei, ir kartu nuo jos skiriasi, kadangi už teisinių formų M. Weberis ieško "realių", "faktinių" galios ir valdžios santykių. Skirtingai nuo daugumos vokiečių istorizmo atstovų (išimtis yra O. Hintze3), M. Weberiui feodalizmas yra ne "istorinis individas", grynai istorinės sąvokos referentas, bet būtent sociologinis idealus tipas. Nors glaudžiausiai feodalizmą, kaip idealųjį tipą, aproksimuoja XI-XIV amž. Europos istorinė empirija, iš kurios ir kilo leksinė-semantinė medžiaga "feodalizmo" sąvokos konstrukcijai, M. Weberis mano ją taikyti ir už šios epochos bei geografinio regiono ribų. Šia prasme M. Weberio feodalizmo sąvoka yra konstruktyvi. Ją galėtume laikyti maždaug mimetizmo-konstruktyvizmo kontinuumo viduryje, kadangi jai tuo pačiu metu būdingi ryškūs mimetizmo bruožai: M. Weberio istorinė politikos ir teisės sociologija yra "suprantanti sociologija" (verstehende Soziologie). Vadinasi, į feodalizmo, kapitalizmo ar kitokios sąvokos apibrėžtį būtinai įeina tam tikri idealiai tipiški motyvai, tikėjimai, kuriuos nuoseklus konstruktyvistas diskvalifikuotų kaip ideologiją, nuo kurios patartina abstrahuotis, norint pažinti kapitalizmo ar feodalizmo objektyvią esmę. Iš tikrųjų M. Weberis savo garsiojoje valdžios tipologijoje skiria tris pagrindinius valdžios tipus priklausomai nuo to, kokiu būdu valdantieji pagrindžia pretenzijas į savo valdžios teisėtumą (legitimiškumą). Valdžia (Herrschaft; angl. "authority" arba "domination") - tai ne tas pats, kas yra "galia" (Macht; angl. "power"). Galia yra sugebėjimas pasiekti savo tikslus, įveikiant eventualų pasipriešinimą. Kažkiek galios turi kiekvienas žmogus, pradedant mažu vaiku, kuris ašaromis ir riksmu gali priversti savo tėvus patenkinti jo kaprizą, ir baigiant stambiu biržos spekuliantu, galinčiu numušti akcijų ar valiutos kainą, skirtingai nuo smulkaus, kuris tokios galios neturi. Kas kiek turi galios, priklauso nuo to, kas ką gali. Valdžia yra galia įsakinėti ir būti tikram, kad įsakymai bus įvykdyti. Tai imperatyvinės koordinacijos bei kontrolės galia, galia veikti svetimomis rankomis, panaudoti kitų žmonių veiksmus kaip priemones savo tikslams. |
dizainas ir programavimas giriaus