Tuo tarpu Estija ir Suomija nenorėjo konfliktuoti su Lenkija dėl Lietuvos interesų, nesistengė padėti jai atsikratyti Himanso projekto. Be to, Estijos užsienio reikalų ministras A. Pijpas net pareiškė, kad Himanso projekte "Lietuvai nieko blogo nenumatyta", o atvirkščiai: Lietuvos –Lenkijos federacija galėtų tapti "Baltijos šalių sąjungos baze"⁴⁴.

Panašios pozicijos laikėsi ir Suomija. Latvijos atstovas Helsinkyje K. Zarinis labai stengėsi patraukti į Lietuvos pusę Suomijos vyriausybę, prezidentą, parlamento narius, bet patyrė didelį abejingumą. Suomijos užsienio reikalų ministras R. Holstis K. Zarimui nurodė, kad Lietuva "turi priimti Himanso pasiūlymus", mat nesą įmanoma sudaryti tokio "Saliamono projekto, kuris patenkintų abi puses", o su Lietuvos - Lenkijos ginču sykį reikia baigti, nes jis žlugdo visas Baltiios šalių derybas, suryja "95% viso joms skirto laiko"⁴⁵, R. Holstis ne tik atsisakė padėti Lietuvai, bet net siūlė K. Zarimui bandromis jėgomis versti ją sutikti su Himanso projektu. Tokios pat nuomonės buvo ir Suomijos prezidentas⁴⁶. Tik Parlamento nariai, kaip rašė K. Zarinis, parodė Lietuvai šiek tiek simpatijos. Tačiau tos simpatijos, anot jo, tebuvo "labai platoniškos". Kai lapkričio 6 d. K. Zarinis susikvietė parlamento prezidiumo narius bei frakcijų lyderius ir tiesiai paklausė: "ar Suomija parems Lietuvą politiškai ir diplomatiškai", parlamento nariai "tik gūžčiojo pečiais", nurodydami, jog nėra gerai susipažinę su Lietuvos padėtimi ⁴⁷.

Suomija nesutiko padėti Lietuvai atsikratyti Himanso projekto visų pirma dėl to, kad nenorėjo bloginti santykių su Lenkija. Mat 1921 m. pabaigoje Suomija aktyviai rėmė sukilimą Karelijoje, todėl siekė su Lenkija vesti bendrą politiką Sovietų Rusijos atžvilgiu. Su Lenkija Suomija net tarėsi dėl karinės Sąjungos⁴⁸. Be to, pati Lietuvos vyriausybė nesistengė patraukti į savo pusę Suomijos, o pasikliovė vien Latvijos pastangomis. Suomijoje, iš dalies ir Estijoje, Lietuvos diplomatinė veikla buvo visai silpna. Abiejose šalyse ji teturėjo vieną pasiuntinį - V. Gylį, bet ir tas pats