| gal jo kompetenciją; 2) pogrindinį – nacionalsocialistinės propagandos platinimo, „politinio švietimo“, karinio mokymo ir diversinį darbą. Būtent tokia darbo specifika yra paženklintas laikotarpis nuo 1935 m. iki 1937 m. pabaigos.
Nacionalsocialistinis judėjimas perėjo į kokybiškai naują stadiją. Visas jis buvo decentralizuotas, t. y. nacionalsocializmo skleidimo židiniai buvo sukurti beveik kiekvienoje legaliai Klaipėdos krašte veikusioje organizacijoje. Labiausiai politiškai nusistačiusios ir aktyviausiai skleidusios nacistinę propagandą buvo jaunimo religinės bei sporto organizacijos. Slaptą visų šių organizacijų veiklą reglamentavo 1935 m. lapkričio pabaigoje išleista speciali A. Hitlerio direktyva, skirta Klaipėdos kraštui.
Nors 1935–1937 m. laikotarpis atrodo kiek blankokas (nevyko didelių demonstracijų su nacistiniais šūkiais ir svastikomis, nebuvo vykdomi brutalūs teroristiniai išpuoliai, nekilo net kiek didesnių riaušių), antivalstybinė veikla stiprinant nacionalsocialistinį judėjimą buvo gerokai konstruktyvesnė.
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA
Šaltiniai
Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Saugumo departamento fonde (Nr. 378), Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento spaudos ir referantūros skyriaus fonde (Nr. 394), Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos fonde (Nr. 383), Lietuvos Respublikos Vyriausiojo kariuomenės štabo II sk. (žvalgybos) fonde (Nr. 929) saugomi dokumentai.
Literatūra
Gaigalaitė A. Klaipėdos krašto užgrobimas
1939 m. // Lietuvos TSR MA darbai. A ser. 1957. T. 2.
Gaigalaitė A. Hitlerininkų pastangos 1933–1935 m. atplėšti nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą // Ten pat. 1962. T. 2.
Shirer L. W. The Rise and Fall of the Third Reich. A History of Nazy Germany. New York: 1981.
Žostautaitė P. Hitlerininkų kėslai užgrobti Klaipėdos kraštą. Vilnius, 1982.
Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939 metais. Vilnius, 1992. | 
dizainas ir programavimas giriaus