Vyriausybė, atsižvelgdama į tokią visuomenės iniciatyvą, 1921 m. birželio 23 d. posėdyje nutarė pastatą Donelaičio g. Nr. 34, išsikėlus karo ligoninei, paskirti universitetui. Nutarime pažymima, kad pastatas buvo statytas komercijos mokyklai, todėl tikslinga jį perduoti Švietimo ministerijos žinion, universiteto reikmėms⁶⁰.

Visuomenės paramos tikėjosi ne tik Aukštųjų kursų klausytojai, bet ir kunigai. Ir vieni, ir kiti spaudoje stengėsi įrodyti pasaulietinio ar katalikiško universiteto panašumus Lietuvos valstybei ir visuomenei. 1921 m. liepos pabaigoje klerikalinėje spaudoje buvo teigiama, kad aukštosios mokyklos svarbą seniai suprato visa Lietuvos visuomenė, tačiau konkrečių veiksmų ėmėsi katalikų inteligentų būrelis, kurio pagrindinis tikslas buvo įsteigti labai reikalingą Lietuvai katalikišką Teologijos-filosofijos fakultetą. Taip pat akcentuojama, kad šiam darbui labai svarbi visuomenės pagalba⁶¹. 1921 m. rugpjūtį spaudoje prasidėjo diskusija, kokio universiteto Lietuvai reikia: klerikalinio ar pasaulietinio. Kunigai aktyviai agitavo už katalikiško universiteto būtinumą: „Lietuvai reikia katalikiško universiteto. <…> Juk negalimas kultūringame pasaulyje daiktas, kad 2 milijonai lietuvių katalikų neturėtų savo universiteto, savo mokslo šventyklos.“⁶² 1921 m. rugpjūčio 26 d. oficioze nurodomas būtinumas kuo greičiau turėti pasaulietinį universitetą⁶³. Ministrų kabinetas rugpjūčio 30 d. pateikė universiteto statutą Steigiamajam seimui. Klerikalai nesutiko su parengtu universiteto statutu tvirtindami, kad universitetas turi būti visos Lietuvos visuomenės. Rengėjai į tai neatsižvelgė ir išbraukė Teologijos fakultetą. Vadinasi, partijos reikalai buvo aukščiau visuomenės⁶⁴. Atsakydami į klerikalų teiginius, pasaulietinio universiteto šalininkai oficioze teigė, kad partiškumas negali pakeisti valstybiškai mąstančių žmonių įsitikinimų ir todėl pirmiausia reikia pasižiūrėti į jau padarytą darbą: 1918 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Tarybos priimtą universiteto statutą, Aukštųjų kursų parengtą, Švietimo ministerijos pertaisytą ir pateiktą Ministrų kabinetui universiteto statutą ir Ministrų kabineto įteiktą Steigiamajam seimui universiteto statutą⁶⁵. Už pasaulietinio universiteto kūrimą su visais buvusias Aukštųjų kursų fakultetais aktyviai agitavo ir kairiųjų socialdemokratų spauda. Socialdemokratų frakcijos pasitarime buvo numatyta šiam reikalui panaudoti visas legalias priemones ir visą energiją⁶⁶.

Norėdami užbaigti spaudoje kilusią diskusiją, pasaulietinio universiteto šalininkai apibendrino: „kadangi gerą universitetą pajėgsime įkurti vieną, todėl ar tai konfesinių ar tautinių universitetų projektai, būdami ir labai girtini principe, negali būti realūs nei naudingi. <…> Lietuvos universitete turės tilpti visų tautybių ir visų tikybų piliečiai.“⁶⁷

Vyriausybė, sekdama spaudoje ir Steigiamajame seime vykstančias diskusijas, straipsnyje „Universiteto reikalu“ priminė savo poziciją, kad tik „vienas universitetas visai Lietuvai, nes daugiau nėra lėšų“⁶⁸. Pasaulietinio universiteto šalininkai nurodė, kad vyriausybė turi organizuoti

_____________________________________________________

60 LVA. F. 923, ap. 1, b. 262, l. 216.

61 Amerikos lietuviai katalikai ir katalikiškas universitetas // Laisvė, 1921, liepos 27.

62 Lietuvos katalikų universitetas // Laisvė,1921, rugpjūčio 11.

63 Švietimo klausimu // Lietuva, 1921, rugpjūčio 26.

64 Lietuvos katalikų universiteto reikalu // Laisvė, 1921, rugpjūčio 19.

65 Lietuvos universiteto reikalu // Lietuva, 1921, rugsėjo 8.

66 Iš S.-D. Frakcijos. Socialdemokratas, 1921, spalio 6.

67 Lietuvos universiteto reikalu // Lietuva, 1921, rugsėjo 8.

68 Ten pat, rugsėjo 14.