metraštiniu sąvadu“. Iš esmės tą pačią versiją pateikia vėlesni Simeono¹⁶, Voskresenijės¹⁷, Nikono¹⁸, iš dalies Lvovo¹⁹, Sofijos I²⁰, Sofijos II²¹ metraščiai.

II. „Rinktiniai žodžiai iš šventųjų raštų...“ (toliau – „Rinktiniai žodžiai“) – tai metraštinis pasakojimas²² apie 1471 metų įvykius; jame griežtai smerkiami naugardiečiai. A. Nasonovas įtikinamai teigia, kad „Rinktiniai žodžiai“ sukurti metropolito Filipo aplinkoje²³. Taigi šis šaltinis, matyt, rodo aukščiausios Maskvos bažnytinės hierarchijos poziciją. „Rinktiniai žodžiai“ įtraukti į Sofijos I, Sofijos II (Archyvo ir Voskresenijės nuorašai), Lvovo, Naugardo IV (Dubrovo nuorašas), Naugardo III bei sutrumpintu pavidalu – į Nikono metraščius²⁴. Cituojama pagal Sofijos I metraštį.

III. Tipografijos, iš dalies Sofijos II, Lvovo ir Jermolino metraščiai, atspindintys neoficialią (t. y. ne Maskvos didžiojo kunigaikščio ar metropolito) poziciją. Tipografijos metraščio (PRMR, t. XXIV) pagrindas buvo XV a. pabaigos sąvadas, sudarytas artimuose Rostovo arkivyskupui sluoksniuose ir pasižymėjęs neoficialiu pobūdžiu²⁵. Sofijos II (t. VI) ir Lvovo (t. XX, I d.) metraščiai prie šios grupės priskiriami dėl to, kad juose yra „alternatyvaus“²⁶ pasakojimo apie 1471 m. variantai (trečiasis variantas yra Tipografijos metraštyje)²⁷. Jermolino metraštis (t. XXIII), kurio pagrindinis šaltinis irgi buvo vienas iš Rostovo arkivyskupo sąvadų²⁸, taip pat pasižymi neoficialiu pobūdžiu: pvz., jame pateikiami gandai apie Šemiakos nunuodijimą ir 1477–1478 m. įvykių aprašymas, iš esmės sutampantis su Tipografijos metraščio pasakojimu²⁹, kritikuojami kai kurie Maskvos didžiojo kunigaikščio veiksmai³⁰. Sąlygiškai šią grupę galima būtų apibūdinti kaip Rostovo kilmės šaltinių grupę. Šie šaltiniai taip pat maskvietiški plačiąja prasme³¹.

IV. Nežinomo šaltinio duomenys apie 1479–1480 m. įvykius, išlikę V. Tatiščevo „Rusijos istorijoje“³².

B. Naugardietiški metraštiniai šaltiniai

I. Avraamkos metraštis (PRMR t. XVI) – išsamiausias naugardietiškas šaltinis, tiksliau naugardietiškų šaltinių pagrindu Smolenske 1495 m. sudarytas metraštinis sąvadas³³. Jo tekstas baigiasi 1470 m. pradžia. Tai pagrindinis šaltinis, nušviečiantis Naugardo padėtį nuo 1456 iki 1470 m. pradžios.

II. Naugardo IV metraštis (PRMR t. IV). Reikia kalbėti apie atskirus nuorašus, nes Naugardo IV metraštis yra išskiriamas teksto iki 1428 m.³⁴ pagrindu, vėlesni papildymai gali labai skirtis.

Strojevo nuorašas – tikrai naugardietiškas šaltinis, gana glaustai išdėstantis įvykius iki 1477 m. Svarbūs 1471 ir 1475–1476 m. įvykių aprašymai (beje, artimi Ustjūgo metraštiniui sąvadui, žr. toliau).

Dubrovo nuorašas yra tikrai promaskvietiškas, jame daugybė maskvietiškų žinių, maskvietiškas pasakojimas apie Naugardo prijungimą ir net toks antinaugardietiškas kūrinys kaip „Rinktiniai žodžiai“³⁵, taigi Dubrovo nuoraše nagrinėjamo laikotarpio naugardietiškos kilmės žinios nevyrauja ir neturi didelės reikšmės mūsų temai (panaši padėtis ir su kitais Naugardo IV metraščio nuorašais)

III. Ustjūgo metraštinis sąvadas (atskira publikacija, santrumpa – УЛС). Jis taip pat sąlygiškai skiriamas prie naugardietiš-