Darbo objektas ir tikslai

Darbo objektas – Naugardo politinė kryžkelė paskutiniu savarankiškumo egzistavimo laikotarpiu. „Politinę kryžkelę“ suprantu kaip politinės priklausomybės pasirinkimo situaciją. Naugardas priklausė Vladimiro didžiojo kunigaikščio politinei sistemai, taigi „Naugardo politinė kryžkelė“ – tai situacija, kai buvo iškilęs Naugardo priklausymo šiai sistemai klausimas ir jo sprendimo alternatyvos. Chronologinėmis ribomis pasirinkti 1456 ir 1478 metai. 1456 metais buvo sudaryta Jaželbicų taikos sutartis – pirmoji žymi Maskvos pergalė, kuria ji pradėjo stiprinti iki tol silpnėjusią įtaką Naugarde. 1478-aisiais Naugardas neteko savarankiškumo ir buvo įtrauktas į Maskvos valstybę.

Kelti tokie tikslai:

•  Išnagrinėti pasirinktą laikotarpį chronologiniu politinės kryžkelės aspektu – t. y. konstatuoti, kada Naugardui buvo iškilęs politinės priklausomybės pasirinkimo klausimas.

•  Nustatyti, kokios buvo šio pasirinkimo alternatyvos: iš ko buvo rinktasi, taip pat, kas buvo pasirinkta.

•  Pamėginti rekonstruoti ir išnagrinėti        skirtingų politinių orientacijų naugardiečių grupuočių programas bei pasvarstyti jų platesnį kontekstą.

•  Pasvarstyti Naugardo politinės kryžkelės religinį-bažnytinį aspektą.

Siekiant įvykdyti šiuos tikslus, reikia susidaryti nagrinėjamo laikotarpio Naugardo politinės istorijos koncepciją. Tai, panaudojus istoriografijos laimėjimus ir, žinoma, šaltinių duomenis, pabandyta atlikti įvadiniame dėstymo skyriuje.

Beje, tokius klausimus, kaip antai: politinės kryžkelės priežastys, santykių su Maskva, Lietuva ar kita šalimi specialus tyrimas, Lietuvos (ir Kazimiero) reagavimas į Naugardo ir Maskvos konfliktą, naugardiečių parama grupuotėms (t. y., kurie naugardiečių sluoksniai ar galai labiau rėmė tą ar kitą politinę orientaciją), grupuočių sudėtis (svarbiausių grupuočių narių nustatymas ir įvertinimas) ir t. t. – reikia atskirai aptarti ir todėl jie čia specialiai netyrinėjami.

Šaltinių apžvalga¹¹

Pagrindinę šaltinių grupę sudaro METRAŠČIAI. Absoliuti jų dauguma paskelbta daugiau nei šimtmetį leidžiamame „Pilname rusų metraščių rinkinyje“ („Полное Собра-ние Русских Летописей“, sutrumpintai – PRMR/ПСРЛ).  Didelį šūsnį metraščių, suteikiančių žinių nagrinėjama tema, galima suskirstyti tokiu būdu¹²:

A. Šiaurės–Rytų Rusios metraštiniai šaltiniai

I. Maskvos didžiojo kunigaikščio XV a. pabaigos (1472 ir 1479 m.¹³) metraštiniai sąvadai, rodantys oficialią Maskvos valdovų poziciją. Vad. 1479 m. sąvadas, publikuotas PRMR XXV tome kaip „XV a. pabaigos Maskvos metraštinis sąvadas“¹⁴; 1472 m. sąvadą atspindi Nikanoro metraštis (jo tekstas tęsiasi iki 1472 m.)¹⁵, publikuotas PRMR XXVII tome. Nors abiejų sąvadų tekstas iki 1472 m. faktiškai sutampa – cituoti įvykiams iki 1472 m. naudotasi Nikanoro metraščiu, o vėlesniems – „XV a. pabaigos Maskvos