Baltijos šalių vidaus problemos suponavo vokiečių nacistinių organizacijų aktyvumą. Latvijoje ir Lietuvoje nacistinis judėjimas buvo ypač aktyvus, todėl jis bus aptartas smulkiau. Nors Latvijoje veikė daug įvairių vokiečių organizacijų25, 1933 m. pradžioje Erhardo Kriogerio (Kröger) įkurtas ir vadovaujamas Latvijos vokiečių nacistinis „Judėjimas“ („Bewegung“) ilgainiui tapo didžiausia ir įtakingiausia Latvijos vokiečių organizacija. 1933 m. balandį E. Kriogeris bandė užimti vokiečių lyderio pozicijas, ryžtingai puldamas tuometinius vokiečių lyderius „Rigascher Rundschau“ vyriausiąjį redaktorių ir Baltijos vokiečių konservatorių pirmininką baroną Ž. Fricką bei Demokratinės partijos pirmininką Paulį Šimaną (Schiemann)26. Dėl pernelyg aštrių E. Kriogerio pasisakymų ir akivaizdžių nacistinių nuostatų 1933 m. liepą Latvijos valdžia atsisakė įregistruoti jo įkurtą nacistinę Nacionalinę Baltijos vokiečių partiją (Nationalpartei der deutschen Balten). Tuomet E. Kriogeris, norėdamas tęsti savo veiklą, su bendraminčiais pradėjo dirbti prisidengęs legaliai veikusių Latvijos vokiečių švietimo organizacijos (Deutschen Bildungsverein in Lettland) ir Baltijos vokiečių kelionių ir sporto sąjungos (Deutsch-baltischen Wander- und Sportverein) vardais27. „Naujoji Vokietija“ daugeliui kėlė susižavėjimą, o nacistinio „Judėjimo“ skleidžiama propaganda keitė vokiečių požiūrį į Latviją. I. Feldmanis teigia, jog vokiečių jausmus Latvijai atšaldė ir nacistinės ideologijos plitimą sąlygojo Latvijos prezidento K. Ulmanio autoritarinis režimas, vokiečių teises ribojantys įstatymai (plačiau žr. išnašoje) bei sustiprėjusios latvių antivokiškos nuotaikos28. „Judėjimas“ greitai apaugo įvairiomis vokiečių vyrų (Mannschaft), moterų (Frauenschaft), jaunimo (Jugendschaft) sąjungomis ir smogikų grupėmis. Latvijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 1934 m. vasarį nacionalsocialistinėms organizacijoms priklausė 25 proc. visų Latvijos vokiečių. Vokiečių nacistinės organizacijos dažnai pažeisdavo Latvijos įstatymus. E. Kriogeris 1937–1939 m. laikytinas įtakingiausiu tautinės bendruomenės veikloje asmeniu. Per keletą metų jo iniciatyva „Judėjimo“ nariai buvo paskirti vadovauti svarbiausioms bendruomenės atstovybėms. E. Kriogeris atvirai ragino organizacijos narius nebūti lojaliems Latvijai tikėdamasis Hitlerio padedamas įgyvendinti savo planus29.

---

 24 Hermannas A. Lietuvos laikysena 1939–1941 metais dėl vokiečių mažumos repatriacijos, p. 248.

 25 Nolte E. Die faschistischen Bewegungen. München, 1979, p. 234 („Baltijos brolija“ (Baltische Bruderschaft), „Baltijos sąjunga“ (Baltische Vereinigung), „Vokiečių kultūrinė sąjunga“ (Deutsche Kulturverein), „Baltijos krašto partija“ (Baltische Landespartei)).

 26 Rauch G. Min. veik., p. 134.

 27 Feldmanis I. Min. veik., p. 369. (Pagrindine nacistine vokiečių jaunimo organizacija tapo Latvijos vokiečių jaunimo sąjunga (Verband der deutschen Jungend in Lettland). E. Kriogerio įtaka pasiekė visas Latvijos vokiečių jaunimo ir studentų organizacijas, net Vokiečių darbdavių sąjungą, vienijusią 1000 darbdavių, su kurios vadovu E. Lemanu (E. Lehmann) E. Kriogeris artimai bendravo.)

 28 Feldmanis I. Min veik., p. 381. (Vokiečius piktino daugelis Latvijos vyriausybės sprendimų, pradedant tuo, kad Latvijos mokyklose pirmąja užsienio kalba paskelbta anglų, o ne vokiečių; 1935 m. sausį valstybinės kalbos įstatymas visiems laikams pašalino vokiečių kalbą iš visuomeninio gyvenimo; 1935 m. sausio pabaigoje buvo apribota vokiečių tautybės teisininkų veikla Latvijos teismų sistemoje; 1935 m. vasario 25 d. įstatymas apribojo vokiečių teises įsigyti žemės ar nekilnojamojo turto; 1935 m. gruodį buvo nusavinti istorinių vokiečių gildijų pastatai; 1938 m. vasarį įstatymai dėl spaudos ir sąjungų varžė vokiečių spaudą ir organizacijų veiklą. Labiausiai vokiečius papiktino 1934 m. liepą paskelbtas liaudies švietimo įstatymas, pagal kurį vokiečių vaikai galėjo lankyti tik tas vokiškas mokyklas, kurias lankė ir jų tėvai, o vaikai iš mišrių šeimų turėjo lankyti latviškas mokyklas.)

 29 Kangeris K. Min. veik., p. 103.