Lietuvių karių tautinis sąjūdis ir karinių dalinių formavimas Rusijoje rado platų atgarsį ir nepriklausomos Lietuvos karinėje spaudoje. Nemažai įvairios apimties ir mokslinės vertės straipsnių, atsiminimų ir kitos svarbios informacinės medžiagos buvo paskelbta laikraščiuose „Kariškių žodis“ (nuo 1919 m.), „Šešėliai“, „Atspindžiai“ ir „Karys“ (nuo 1920 m.), žurnaluose „Kardas“ (nuo 1925 m.), „Kariūnas“ (nuo 1932 m.) ir stambiame karo mokslų žurnale „Mūsų žinynas“ (nuo 1921 m.) bei turiningame karo istorijos žurnale „Karo archyvas“ (nuo 1925 m.) ir kt.

Iš reikšmingesnių memuarinio pobūdžio darbų išskirtini Vl. Parausvinio², karo valdininko Klykūno³, K. Škirpos⁴, J. Bylos⁵, J. M. Laurinaičio⁶, P. Gužo⁷, P. Šerno⁸, J. Pupkio⁹, P. Rusecko¹⁰, V. Steponaičio¹¹, K. Navako¹², J. Tomkaus¹³ ir kt. straipsniai, kuriuose pateikta nemažai vertingų duomenų apie lietuvių karius Rusijos armijoje, jų sąmonėjimą ir telkimąsi į tautinius karinius dalinius, rengimąsi organizuotai su ginklu rankose grįžti į tėvynę ir padėti jai įtvirtinti nepriklausomybę.

1939 m. P. Linkevičius išleido stambią atsiminimų knygą apie 1918–1919 m. Rusijoje veikusį jo vadovaujamą Sibiro Vytauto Didžiojo batalioną¹⁴, kurioje autorius smulkiai apibūdino jo susikūrimo, turiningos veiklos ir žlugimo aplinkybes.

Minėto bataliono veikla ir jo tragišku likimu domėjosi ir išeivijoje buvę lietuviai P. Dirkis¹⁵ ir J. Rūgis¹⁶. Tačiau didžiausias nuopelnas šioje srityje priklauso karo istorikams K. Ališauskui¹⁷ ir V. Statkui¹⁸, kurie savo stambiuose darbuose šalia užsibrėžtų pagrindinių klausimų nemažai vietos skyrė ir lietuvių karo pabėgėlių bei karių gyvenimui ir veiklai Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais apibūdinti.

Lietuvių pokario istorikai šia problema mažai domėjosi. Tiesa, kai kurie jų, kaip J. Aničas¹⁹, A. Gaigalaitė²⁰, B. Vaitkevičius²¹ ir kt., tyrinėdami 1917 m. revoliucinius įvykius Rusijoje ir jų poveikį Lietuvai, savo darbuose panaudojo nemažai vertingos medžiagos lietuvių karo

_____________________________________________

2 Vl. Parausvinis. Lietuviai kariai Rusuos // Kariškių žodis, 1919, liepos 24.

3 Karo vald. Klykūnas. Iš Rumunijos fronto lietuvių karių gyvenimo // Mūsų žinynas. Kaunas, 1922, t. 3.

4 K. Škirpa. Kariuomenės kūrimo pirmos pastangos ir pirmos kliūtys // Ten pat. Kaunas, 1938, t. 3.

5 J. Byla. Lietuvių karių sąjūdis Rusijoje 1917–1919 m. // Karys, 1937, Nr. 37–38.

6 J. M. Laurinaitis. Lietuvių kariuomenės daigai // Karo archyvas. 1928, t. 4.

7 P. Gužas. Lietuvių pulkų steigimo komisijos veikla Smolenske 1917–1918 m. // Lietuvos aidas, 1937, rugsėjo 8; Lietuvių karių gyvenimas Rusijoje // Karys, 1928, Nr. 8.

8 P. Šernas. Lietuvių Atsargos batalionas Smolenske // Mūsų žinynas. 1922, t. 2.

9 J. Pupkys. Atskiras lietuvių batalionas // Ten pat, 1921, t. 1.

10 P. Ruseckas. Mūsų kariškosios dalys Rusuose // Karys, 1928, Nr. 21–22.

11 V. Steponaitis. Atskiras lietuvių batalionas // Mūsų žinynas, t. 2.

12 K. Navakas. Sibiro lietuvių batalionas Vytauto Didžiojo vardo // Ten pat, t. 3; I atskiras Sibiro lietuvių batalionas Vytauto Didžiojo vardo // Karys, 1937, Nr. 37–38.

13 J. Tomkus. Priežastys, dėl kurių žlugo Sibiro Lietuvių batalionas Vytauto Didžiojo vardu // Mūsų žinynas. 1924, t. 7.

14 P. Linkevičius. Sibiro batalionas. Kaunas, 1939.

15 P. Dirkis. Sibiro batalionui 40 metų // Karys, 1959, Nr. 8.

16 J. Rūgis. Iš plk. K. Rumšos atsiminimų // Tautos praeitis. Čikaga–Roma, 1962. T. 1, kn. 4. Sibiro lietuvių batalionas 1918–1919 m. // Ten pat. Čikaga–Roma, 1961. T. 2, kn. 1

17 K. Ališauskas. Kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės 1918–1920. Čikaga, 1972. T. 1

18 V. Statkus. Lietuvos ginkluotosios pajėgos 1918–1940 m. Čikaga, 1986.

19 J. Aničas. Lietuviai bolševikai Spalio revoliucijos kovose. Vilnius, 1958.

20 А. Гайгалайте. Советские литовские воинские формирования в 1917–1920 г. г. // Lietuvos TSR MA darbai. Vilnius, 1962. Serija A. T. 1 (12)

21 B. Vaitkevičius. Socialistinė revoliucija Lietuvoje 1918–1919 metais. Vilnius, 1967.