XVII a. tęsėsi Abiejų Tautų Respublikos konkurencija rytų erdvėje su Maskvos / Rusijos valstybe. Atsirado ir nauja grėsmė – sustiprėjusi Švedijos karalystė. Priešpriešą nulėmė nesėkminga XVI a. pab. – XVII a. pr. Respublikos užsienio politika. Karalius Zigmantas III Vaza kovojo dėl Švedijos sosto ir už katalikybės įtaką šioje šalyje. 1620–1621 m. vyko karas su Turkija. XVII a. pirmojoje pusėje – viduryje Maskva palaikė kazokų maištą Ukrainoje ir, motyvuodama kova už stačiatikių teises, nusiaubė LDK teritoriją⁵. 1655 m. okupuotas Vilnius, išžudyta ir mirė nuo epidemijų daug jo gyventojų. 1655–1660 m. vyko karas su Švedija. Valstybėje prasidėjo vadinamasis „tvano“ laikotarpis. Dėl karų ir epidemijų smarkiai sumažėjo gyventojų LDK teritorijoje, buvo paralyžiuotas ūkis, sulėtėjo kultūros raida. Kunigaikštystės teritorija tapo priešo kariuomenių karo arena su visais iš to kylančiais padariniais. Kultūrine prasme kraštas ėmė atgimti XVIII a., tačiau karinė ir politinė viršenybė rytinėje Europos dalyje pamažu perėjo į ilgalaikio LDK konkurento Maskvos / Rusijos valstybės rankas. Dėl to LDK 1794 m. buvo aneksuota Rusijos imperijos.

XVII–XVIII a. Europoje įvyko didelių karybos pokyčių. XVI a. išplitusią naująją italų bastioninės fortifikacijos sistemą ėmė keisti XVI ir XVII a. sandūroje susiformavusi senoji olandų bastioninės fortifikacijos sistema. Pastaroji nuo pirmosios skyrėsi tuo, kad įrengiant įtvirtinimus pagal olandų sistemą atsisakyta mūrinių bastioninių konstrukcijų sutvirtinimų ir kazematų. Buvo supilami neaukšti grunto pylimai ir kasami platūs gynybiniai grioviai. Vienas olandų bastioninės fortifikacijos sistemos bruožų – papildomi gynybiniai įrenginiai, kurie buvo statomi priešais bastioninį frontą⁶. XVII a. pirmojoje pusėje pagal šią sistemą įrengtos tvirtovės tapo populiarios Europoje. Populiarumo priežastys buvo kelios: mažesnės nei remiantis itališka fortifikacijos sistema pastatytų tvirtovių įrengimo sąnaudos, tvirtovei ar lauko įtvirtinimams statyti būtino laiko ekonomija, pylimams statyti ir sutvirtinti tiko netoliese esančios medžiagos⁷ ir kt. Įvairių modifikacijų bastioniniai įtvirtinimai Vakarų pasaulyje buvo populiarūs visu straipsnyje aptariamu laikotarpiu.

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo tik dvi bastioninės tvirtovės: Biržai ir Klaipėda. Nevienodos šių tvirtovių atsiradimo priežastys. Šios vietovės XVII a. priklausė skirtingoms valstybėms – Abiejų Tautų Respublikai ir Prūsijos kunigaikštystei. Lietuvos teritorijoje būta bastioninių įtvirtinimų saugomų dvarų: Baltadvaris, Siesikai ir kt. Daugiau bastioninių tvirtovių ir dvarų būta dabar Baltarusijai priklausančiose istorinėse LDK žemėse. Tai lėmė keletas aplinkybių. Esant prastam Respublikos teritorijos fortifikavimui ir neturint reguliariosios kariuomenės, savo valdų apsauga rūpinosi stambieji žemvaldžiai. Stambioji žemėvalda nuo seno vyravo rytinėse ir pietinėse LDK teritorijose, todėl žemvaldžių centruose (pvz., Radvilų valdomame Nesvyžiuje) buvo steigiamos ir modernios tvirtovės. Tvirtovės buvo aktualesnės rytinėje LDK dalyje – labiausiai tikėtinoje karinio konflikto zonoje. Susiklosčius Respublikai nepalankiai geopolitinei situacijai, XVII a. pirmojoje pusėje bastioniniais įtvirtinimais buvo įtvirtinami jos mies-

---

⁴ Małachowicz E. Fortyfikacje Wilna. Część III // Teka Komisji urbanistyki i architektury. T. XXV. Wrocław–Warszawa–Kraków, 1992, s. 163–168.

⁵ Plačiai apie šiuos įvykius – Сагановiч. Г. Невядомая вайна 1654 – 1667. Мiнск. 1995.

⁶ Яковлев В. История крепостей. Эволюция долговременной фортификации. Санкт-Петербург, 1995, с. 43-45.

⁷ Veliutė I. XVI–XVII a. fortifikacijos raidos atspindžiai Lietuvoje // Karo archyvas. T. 17. Vilnius, 2002, p. 20–21.