skirstė pietų į Lietuvos kariuomenės kareivines. Apie 500 suvažiavimo dalyvių buvo apnakvindinti husarų pulko kareivinėse ir ten gavo kareivio davinį.

Iškilmingas darbo posėdis prasidėjo 15 val. Valstybės teatre. Prie ilgo stalo scenoje susėdo Organizacinio komiteto ir suvažiavimo prezidiumo nariai. Atidarydamas suvažiavimą kalbėjo Organizacinio komiteto pirmininkas Aleksandras Žilinskas. Apžvelgęs pagrindinius tautinio sąjūdžio kūrimo aspektus, prelegentas pabrėžė, kad „[...] dabar mes susitelkėme šioje vietoje ne tam, kad pateiktume kokias sąskaitas tėvynei už mūsų darbus. [...] kad telkėmės prie savų, lietuviškų vėliavų tik todėl, kad reikiant savo kaulais nugrįstume kelią į laisvąją Lietuvą, [...] ir dabar neužgeso tas pats pasiryžimas, [...] vėl tą pačią auką tėvynei aukosime, o tėvynės ir Tautos Vado pašaukti daugelis jau pražilusias bei žilstančias galvas už tėvų žemę, už savo tautos laisvę ir garbę nedvejodami dėsime“29. Po pranešimo A. Žilinskas į suvažiavimo garbės prezidiumą pakvietė Ministrą Pirmininką, Seimo Pirmininką ir krašto apsaugos, vidaus, žemės ūkio ir susisiekimo ministrus, Kariuomenės štabo viršininką, ministrą Valdemarą Vytautą Čarneckį (nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras prie Krivinalo (imperatoriaus sosto) Romoje) ir brg. gen. V. Vitkauską. Į darbo prezidiumą buvo pakviestas Kauno miesto burmistras ats. plk. ltn. Antanas Merkys, o jo pavaduotojais div. gen. Edvardas Adamkavičius ir A. Žilinskas, nariais – brg. gen. V. Nagevičius, gen. K. Navakas, ats. plk.
J. Byla, ats. plk. B. Giedraitis, inž. Juozas Jankevičius, ats. plk. ltn. P. Gužas ir prof. J. Elisonas. Sekretoriatas buvo sudarytas iš ats. kpt. Antano Kudirkos, ats. ltn. Antano Babiliaus, karininko Teofilio Kolalio, ats. k. v. Antano Vokietaičio ir V. Bičiūno30. Visi pasiūlytieji į prezidiumą kandidatai buvo vienbalsiai karštais plojimais išrinkti. Posėdžio pirmininkas ats. plk. ltn. A. Merkys padėkojo už garbę ir pasitikėjimą, kurį jam pareiškė visi susirinkusieji, ir pakvietė pirmajai paskaitai prof. I. Jonyną, kuris supažindino su senovės lietuvių kariuomene, jos tvarka ir ginkluote. Po šios paskaitos buvo numatyta perskaityti pranešimus apie kiekvieną tautinę dalį, veikusią Rusijoje, bet dėl laiko stokos buvo perskaityti tik keturi pranešimai. Ats. plk J. Byla supažindino su Lietuvių karių sąjungos Centrinio komiteto veikla Petrapilyje, ats. plk. ltn. P. Gužas kalbėjo apie lietuviškiems pulkams steigti komisijos veiklą Smolenske, prof. J. Elisonas pasidalijo atsiminimais apie veiklą Vitebske ir plk.
J. Šarauskas – apie atskiro Vitebsko lietuvių bataliono veiklą. Išklausius šiuos pranešimus, pirmininkaujantysis pasiūlė kitus pranešimus paskelbti spaudoje. Posėdžio pabaigoje buvo pasiūlyta priimti Lietuvos karių sąjūdžio suvažiavimo rezoliuciją, kurioje buvo pasidžiaugta Lietuvos ir jos kariuomenės laimėjimais, prie kurių prisidėjo ir šio suvažiavimo dalyviai. Taip pat buvo kviečiama nepamiršti, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, yra ir tolesnis „[...] mūsų tautos siekimas – sujungti visas Lietuvos žemes vienoje nepriklausomoje valstybėje. [...] Pasaulio piktos jėgos nerimsta. Jos vėl bando sukelti kruvinuosius tautų vaidus. [...] Su tuo piktu kovoti ir Lietuvą ginti mes pasižadame visomis išgalėmis, iki mūsų silpnėjančios jėgos ir retėjančios eilės tai leis“31.

Valstybės teatre 20 val. buvo parodyta tik Lietuvių karių sąjūdžio suvažiavimo dalyviams skirta B. Dauguviečio misterija „Mūsų aukuras“. Spektaklyje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.

---

 29 Atsiliepimas apie suvažiavimą // LCVA. F. 1446, ap. 1, b. 1, l. 101.

30 Suvažiavimo garbės prezidiumas. 1937 m. rugsėjo 7 d. 15 val // LCVA. F. 1446, ap. 1. b. 1, l. 109.

31 V. B-nas. L. K. S. S. pirmoji rezoliucija. Ten pat.