| 1881 m., kai vidaus reikalų ministru tapo M. Loris-Melikovas, pasiūlęs spręsti politinę valstybės krizę ne tik represinėmis priemonėmis, bet ir reformomis. Svarbiausias Loris-Melikovo postulatas buvo galimybė šaukti ištikimus bajorijos, žemietijų ir miestų atstovus, kurie padėtų svarstyti iškilusias vietinio lygio problemas. Į tokią iniciatyvą atsiliepė žemietijos, parodydamos savo pasirengimą siųsti atstovus29.
Tačiau Loris-Melikovo sumanymas nepavyko, nes, žuvus Aleksandrui II (1881), į sostą atėjęs Aleksandras III atsisakė pasiūlytas reformas įgyvendinti. Kita vertus, atsirado galimybė pasireikšti konservatyviems elementams bajorų susirinkimuose. Akstinas bajorų aktyvumui buvo Aleksandro III pareiškimas, kad jis rems bajorus. Taip pat buvo svarbi prasidėjusi probajoriškai nusiteikusių publicistų arba tiesiog bajorų publicistų agitacinė kampanija už bajorijos padėties gerinimą ir artėjantis Jekaterinos II privilegijos 100 metų minėjimas. 1885 m. bajorijos susirinkimai pradėjo siųsti peticijas, kuriose ragino valdžią atkurti ir išplėsti bajorijos luomines teises ir privilegijas30. Publicistai savo ruožtu stengėsi pavaizduoti bajorijos klausimą kaip valstybinių problemų sprendimo raktą: tai bajorija, o ypač bajorai žemvaldžiai yra ta rusų tautos dalis, kuri sustiprėjusi sugebės tapti tarpininku tarp patvaldystės ir valstiečių.
Laikotarpis nuo 1896 iki 1905 m. pasižymi dideliu bajorijos ir aristokratijos politiniu aktyvumu: siunčiamos peticijos, kuriami įvairūs būreliai ar politinės nelegalios organizacijos. Prasidėjo ir žemietijų kova už savo teises. Vienas ryškiausių tos kovos aspektų buvo būrelis „Beseda“. Jo pasirodymas ir veikla sulaukė nemažo istoriografijos dėmesio. Šio būrelio įkūrimo sumanymas kilo žemvaldžiams ir aristokratams, aktyviai dalyvavusiems žemietijų veikloje. „Besedos“ pavadinimas kildinamas nuo gubernijų bajorų vadovų susirinkimų pavadinimų31. Pirmasis „Besedos“susirinkimas įvyko 1899 m. lapkričio 17 d. Jo steigėjais tapo žinomi aristokratai V. Petrovo-Solovovo, J. Novoselcevas, grafas D. Olsufjevas, kunigaikščiai Piotras ir Pavelas Dolgorukovai ir grafas P. Šeremetjevas. Šis būrelis sutraukė daug skirtingų politinių pažiūrų aukštuomenės veikėjų, kurie po 1905 m. išsiskirs į įvairias politines partijas. „Beseda“ veikė nelegaliai, tačiau apie ją Peterburge žinota pakankamai gerai. Bet jau vien dėl to, kad jai priklausė tokie aristokratai kaip grafai Šeremetjevai ir artimi carui grafai Bobrinskiai, nedrįsta jos tiesiog išvaikyti.
Būrelio tikslas buvo suformuluotas lakoniškai, bet nepakankamai aiškiai: žadinti visuomeninę veiklą ir nuomonę, kad ji būtų autoritetingesnė Peterburgui. Tai pasiekti galima veikiant per žemietijų ir bajorijos susirinkimus, taip pat spausdintu ir gyvu žodžiu propaguoti būrelio idėjas. Bendras jo šūkis – palankumas žemietijoms32. Iki 1904 m. į būrelį įstojo apie 40 žmonių, tarp kurių buvo 7 kunigaikščiai, 7 grafai ir 2 baronai. Tai rodo, kad Rusijos aristokratijai nebuvo svetimi nei žemietijų likimas, nei politinė Rusijos ateitis. Labai greitai būrelis suskilo į konservatyvesnę ir liberalesnę dalis. (Konservatoriai grafai A. Bobrinskis ir V. Bobrinskis, P. Šeremetjevas, D. Šipovas reiškė ištikimybę carizmui, bet pageidavo nutraukti biurokratijos savivalę; liberalai – kunigaikščiai
_________________________________________
29 Žr.: И. М. Пирумова. Земское либеральное движение…, p. 132–135.
30 А. Корелин. Дворянство в пореформенной России…, p. 258, žr.: Ю. Б. Соловьёв. Самодержавие и дворянство в конце XIX века…, p. 175.
31 В. Я. Лаверичев. „Беседа“ и тенденции к консолидации консервативных сил в России конца XIX–начала XX века // Отечественная история. 1994, № 3, p. 43–57.
32 Русский консерватизм XIX столетия…, p. 366, В. Я. Лаверичев. „Беседа“…, p. 45. |
dizainas ir programavimas giriaus