| juos atsiliepti... kai skaitai, ...matai, kiek žmonių jis įtraukė ir kiek juos naudojo. Vargiai kas kitas taip sugebėtų ir gal iš viso vargiai kam šitai būtų rūpėję. Aišku, Eretas norėjo gyvų biografijų, praturtintų gyvom asmeninėm patirtim. Bet tuo keliu jis privertė liudininkus grįžti prie savo didžiųjų asmenybių ir patiems pergromuluoti savo artimąją praeitį..."7. Kitas J. Ereto užsimojimas "anketiniu keliu patikrinti, kokios asmenybės turėjo didžiausios įtakos katalikų gyvenime ligi I did. karo ir po jo? Kokie veikalai turėjo lemiamos reikšmės apsisprendime vienu ar kitu kultūriniu reikalu?... Atėjęs į lietuvių pasaulį kitu keliu, jis turėjo interesą patikrinti, ar šioj tautoj nėra buvę panašių dalykų, kaip jam žinomose kitose... Eretas išjudino retrospekcinį mūsų galvojimą - analizuoti ir sverti savąją kultūros istoriją naujais požiūriais, naujai išprovokuotais klausimais, J. Eretas privertė mus galvoti"8 .
J. Ereto sociologinė studija "Dvi generacijos mūsų krikščioniškosios kultūros tarnyboje. Nuo "Tėvynės Sargo" įsteigimo (1896) iki "Naujosios Romuvos" įkūrimo (1931)"9 apima 51 puslapį ir turi Pratartį, Žodį apie generacijas, dvi stambias dalis, kuriose dvi generacijos dar skirstomos į pusgeneracijas, chronologinę dviejų dalių lentelę, bibliografiją ir trijų puslapių santrauką vokiečių kalba.
Mokslininkas darbo tikslą taip apibrėžė: "Atrodo, kad jau yra atėjęs laikas apžvelgti ir, jei galima, taip pat įvertinti mūsų krikščioniškoje kultūroje išeitąjį kelią nepriklausomybės metu. Juk nereikia užmiršti, kad tautos gyvenimas nėra tik biologinis vyksmas, o pirmiausia žengimas jos dvasios užsibrėžtuoju keliu. Bandysime tą kelią čia užškicuoti; o tai gal mums leis geriau suprasti dabartį ir bent iš dalies atspėti tolimesnę jos kryptį" (p. 3).
J. Eretas generacijas vertina kaip sociologinį vienetą "... žmonės, užgimę maždaug tame pačiame laikotarpyje, pasižymi vienoda dvasia, panašiu gyvenimo stiliumi. Tas juos skatina sueiti į sąlytį ir veikti kartu, tuo formuojasi ryškus sociologinis vienetas" (p. 4). Aiškindamas generacijas J. Eretas, remdamasis egiptiečių bei graikų mokslininkais, vienai generacijai skiria maždaug 30 metų" - "tiek maždaug reikia laiko, kol jaunieji subręsta ir įsistiprina gyvenime ... jiems pavyksta tvirčiau atsistoti ant kojų. Tuomet jų dvasia brandi, jų profesinis pasiruošimas baigtas..." (p. 4). "Įsigalėjusiai kartai reikia maždaug 10 metų", - teigė J. Eretas, - kol ji pasiekia savo veiklos pilno pasireiškimo, nes pasirodo, kad 40 metų amžiaus žmogus yra kūrybiškiausias." (p. 5).
Kiekvienoje generacijoje yra skirtingo tipo vadų, ideologiją formuojantys mąstytojai bei vykdytojai. Tyrinėtojas savo teiginius iliustravo žinomiausių pasaulyje politikų, mokslininkų bei kultūros veikėjų pavardėmis. |
dizainas ir programavimas giriaus