1921 m. vyriausybė Steigiamajam seimui ir visuomenei aiškino, kad universiteto negalima atidaryti, nes nėra lėšų. Universiteto kūrimo lėšos buvo numatytos 1920 m. pabaigoje 1921 m. biudžeto projekte. Švietimo ministerija siūlė universitetui skiri 6 373 200 auksinių rublių⁵⁰.

1921 m. vasario mėn. švietimo ministras K. Bizauskas Steigiamajame seime aiškino: „kad universitetui reikalinga suma buvo Ministerijos įrašyta į ekstraordinarinio biudžeto dalį. Biudžeto patikrinimo komisija prie Finansų ministerijos tą ekstraordinarinį kreditą išbraukė ir todėl, sustojo patsai statuto įnešimo klausimas“⁵¹. Studentai manė, kad ekonominė krašto padėtis gera, todėl valstybės biudžetas ras universitetui pinigų⁵². Kita priežastis, trukdžiusi greičiau kurti universitetą, buvo patalpos. Kaunui tapus nepriklausomos Lietuvos sostine, nebuvo aukštesnių kaip dviejų aukštų namų, stigo patalpų net valstybinėms įstaigoms⁵³.

Aukštųjų kursų klausytojai pradėjo reikalauti, kad vyriausybė universitetą atidarytų 1921 m. rudenį. 1921 m. gegužės 10 d. vyko Aukštųjų kursų klausytojų susirinkimas. Jo dalyviai nutarė prašyti vyriausybės atidaryti universitetą rudenį, neatsižvelgiant į jokias politines aplinkybes. Nutarime nurodomos skubėjimo priežastys: 1. Aukštieji kursai nepatenkina ir negali patenkinti studentų ir abiturientų, nes neturi lėšų mokslo tobulinimui. 2. Aukštieji kursai neturi universiteto statuso ir jų klausytojai yra mobilizuojami. Užsienyje studijuojantys nuo mobilizacijos atleisti. 3. Švietimo ministerijos skiriamos stipendijos negali patenkinti nei dešimtadalio norinčių tęsti mokslą toliau. 4. Per paskutinius 5–6 metus susidarė keli tūkstančiai studentų ir abiturientų, kuriems karas sutrukdė ir tebetrukdo mokytis⁵⁴. Studentai kvietė savo kolegas pasisakyti spaudoje – „svarbu išgirsti ir kitų studentų nuomonę spaudoje“⁵⁵. 1921 m. gegužės viduryje studentai rašė: „būtina skubiai steigti valdišką universitetą laikinai Kaune, kol bus išlaisvintas Vilnius <…> Tauta ir valstybė negali gyvuoti be universiteto, jei vienas iš uždavinių yra neatsilikti nuo kitų kultūringų Europos valstybių (Lietuvai dar teks prisivyti)“⁵⁶.

1921 m. gegužės pabaigoje katalikiškoje spaudoje klerikalai teigė, jog jie neabejoja, kad vyriausybė, kai galės, pirmiausia steigs ir išlaikys universitetą, turintį Teologijos bei filosofijos fakultetą. Klerikalai sudarė komitetą, kurio tikslas buvo įsteigti Filosofijos-teologijos fakultetą. Komitetas kreipėsi į Lietuvos katalikus, kviesdamas dosniai aukoti pinigines aukas kuriamam Teologijos-filosofijos fakultetui⁵⁷.

Studentai ne tik prašė vyriausybės rudenį atidaryti universitetą, bet ir teikė siūlymus, kaip paspartinti jo įsteigimą. Kariai pasiūlė įkurti fondą ir rinkti lėšas universiteto patalpoms įsigyti. „Sako, kad mes neturim rūmų, kur būtų galima įkurti aukštąją mokyklą – universitetą. O įgyti tinkamą universitetui vietą ne taip jau sunku. Jei vyriausybė pasiūlytų visiems Lietuvos piliečiams įmokėti tam reikalui po keletą rublių <…> žiūrint išgales ir norus“⁵⁸. Kiti visuomenės

__________________________________________________

49 Lad. Natkevičius. Pas latvius ir pas mus. Universiteto klausimu // Mokykla ir gyvenimas. 1921, Nr. 10–11, p. 6.

50 Aukštoji mokykla // Švietimo darbas. Nr. 12, p. 80.

51 SSD. Posėdis 63, 1921, vasario 15, p. 647.

52 Universiteto klausimu // Laisvė, 1921, gegužės 18.

53 Lietuvos universitetas 1579–1803–1922. Chicago, p. 148.

54 Lietuvos universiteto reikalu // Laisvė,1921, gegužės 14.

55 Ten pat.

56 Ten pat.

57 Lietuvos katalikai // Laisvė, 1921, gegužės 24.

58 Kareiviai į visuomenę universiteto reikalu // Lietuva, 1921, liepos 9.

59 Universiteto klausimu // Mokykla ir gyvenimas. 1921, Nr. 10–11, p. 6.