1990–2005 m. Lietuvos istorikai ypač daug dėmesio skyrė 1918–1940 m. santykių su kaimynais, mažosiomis ir didžiosiomis valstybėmis analizei, tačiau Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišalių santykių sklaida savo tyrinėtojo sulaukė tik dabar. Tam, žinoma, būta ir objektyvių priežasčių: sudėtingas priėjimas prie Čekijos archyvų (net ir gavus leidimą, juose negalima kopijuoti eilės tvarka byloje esančių dokumentų, bijant, kad jie nebūtų publikuoti užsienyje), silpni kontaktai su Čekijos istorikais ir čekų kalbos barjeras. Daliai Bukelevičiūtei teko įveikti visas šias kliūtis norint atlikti nuoseklų dvišalių santykių raidos 1918–1939 m. tyrimą.
Disertantės tyrimas naujas ne tik todėl, kad „Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišaliai valstybiniai santykiai 1918–1939 m. nebuvo Lietuvos istorikų akiratyje“. Pirmą kartą Lietuvoje siekta kritiškai įvertinti XX a. pirmojoje pusėje deklaruotą ir demonstruotą draugišką dvišalių santykių pobūdį, pažvelgti į jį remiantis ne vien Lietuvos (kaip buvo iki šiol), bet ir Čekijos šaltinių teikiama informacija. Nauja ir tai, kad disertacijos autorės atlikta nuodugni dvišalių ekonominių santykių analizė, nes iki šiol labiau akcentuoti kariniai ir politiniai bei kultūriniai ryšiai.
Dalios Bukelevičiūtės daktaro disertacijos „Lietuva ir Čekoslovakija 1918–1939 metais: dvišalių santykių dinamika“ gynime dalyvavo Istorijos mokslo krypties tarybos pirmininkas prof. dr. Zenonas Butkus, nariai – prof. dr. Juozas Skirius, doc. dr. Arvydas Anušauskas, dr. Česlovas Laurinavičius ir doc. dr. Lubošas Švecas, oponentai – doc. dr. Algis Povilas Kasperavičius
ir doc. dr. Saulius Pivoras, mokslinis vadovas – doc. dr. Saulius Kaubrys. Posėdyje buvo ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujosios istorijos, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedrų, Gamtos mokslų fakulteto Bendrosios geografijos katedros, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojų, Lietuvos istorijos instituto darbuotojų, doktorantų ir svečių.
Posėdyje buvo ginamos šios tezės:
1. Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišalių santykių raidos 1918–1939 m. fazės: santykių užmezgimas ir plėtotė politikos, ekonomikos, karinėje bei kultūros srityse.
2. Poveikį dvišalių santykių raidai darė Lietuvos bendros sienos su Čekoslovakija neturėjimas ir geopolitinė situacija Europoje.
3. Lietuvos ir Čekoslovakijos dvišaliams politiniams bei ekonominiams santykiams tu-
|
dizainas ir programavimas giriaus