| daugelio priešų verčiamas. 2) Jo pirmieji kontaktai su Ordinu turėję platesnių užmojų – kultūrinių, religinių ir politinių būdų ieškojimas, siekiant užmegzti santykius su Vakarais. 3) Negalima Jogailai vienam suversti kaltės už Kęstučio nužudymą. 4) 1383 m. nutraukęs ryšius su Ordinu, jis visą likusį gyvenimą liko jo didžiausias priešas. 5) Lietuvą „šliejo“ prie Karūnos, nes Karūna buvo aukštesnė už kunigaikštystę. Svarbu buvo, kad jie galėjo valdyti jas abi, o ne tai, kuri prie kurios buvo „prišlieta“. 6) Jogaila siekė pasilikti Lietuvą sau ir savo vaikams ir rėmė Vytautą, kuris padėjęs išsaugoti Lietuvą Jogailos vaikams. 7) Jogaila krikštijo lietuvius. Jis įvykdė lemtingą žingsnį žengiant į Vakarų civilizaciją15. Z. Ivinskis manė, kad Vytautas pasirinkęs ne Ordino, o Jogailos vasalystę (1384 m.) ir tik negavęs valdyti Lietuvos tapo vėl Ordino vasalu (1390 m.). 1392 m. Vytautas, tapęs Lietuvos valdytoju-rectoru (J. Dlugošas), amptamu (J. Posilgė). Vytautas vykdęs panlituanistinę politiką, o rytų slavų plotuose politiškai vairavo Lietuvos bajorai ir tęsęs Algirdo rusų žemių nukariavimo programą. Vytautas nesiekęs nutraukti unijos, nes matė joje politinę naudą Lietuvai. Jis tik siekęs keisti unijos nuostatas ir išsivaduoti iš jos varžtų.
Liublino unijos 400 metų jubiliejaus proga Z. Ivinskis paskelbė savo požiūrį į ją16. Jis akcentavo unijoje pavojų Lietuvai iš Maskvos. Lietuva savarankiškai 200 metų gynėsi nuo Ordino, o gindamasi nuo Maskvos ėmė nepasitikėti savo jėgomis. Įsitikinimas, kad Lenkija apgins Lietuvą nuo Maskvos atsiradęs Livonijos karo pradžioje ir buvęs realizuotas 1562 m. Vitebsko konfederacijoje. Bet Z. Ivinskis, gal net pirmas, akcentavo kitą akstiną unijai – lenkų kultūros pranašumą: Lenkijos krikštas X amžiuje, kultūros oazės – vienuolynai, tautinė viduramžių istorija – kronikos, XVI a. humanistinė literatūra. Z. Ivinskis pastebėjo lenkų ponų prievartą ne tik atimant iš Lietuvos jos provincijas, bet ir atmetant lietuvių pasiūlytą unijos projektą. Valstybinė tradicija ir tautinė sąmonė sąlygojo XVI a. kovotojų dėl Lietuvos valstybingumo veiksmus. Liubline buvo sukurta dviejų valstybių federacija.
Pagrindinis Konstantino Avižonio darbas buvo skirtas XVII a. pirmosios pusės Lietuvos bajorų istorijai17. Gerai funduotoje monografijoje autorius atskleidė Lietuvos bajorų luomo begalinį savų interesų išpūti- |
dizainas ir programavimas giriaus