| pusėje. Šis procesas vyko LDK visuomenės politinės ir kultūrinės integracijos sąlygomis, kurios apraiškomis buvo ir gudų visuomenės elito pastangos surasti savo kilmę Gediminaičių dinastijoje ar bent jau bendroje „romėniškoje” kilmės teorijoje. Integracijai padėjo ir Reformacija, ir bažnytinės unijos idėja. Gotikinės LDK cerkvės yra simboliška integracijos išraiška.
3. XVI a. viduryje formuojasi nauji bajoriškosios tautinės kultūros modeliai – lietuviškasis (Abraomas Kulvietis, Mikalojus Daukša), lotyniškasis su ryškiu romėniškosios lietuvių kilmės teorijos akcentu (Michalonas Lietuvis, Vaclovas Agripa), lenkiškasis (Motiejus Stryjkowskis) ir gudiškasis (Bazilijus Ciapinskis). Visi modeliai (išskyrus gal tik paskutinį) buvo bajoriškosios lietuvių tautos kultūrinės programos, deja, ne su vienodomis perspektyvomis. Reformacija buvo sukėlusi gyvų kalbų poreikį. Lietuvos visuomenės politinis elitas nesulaukė lietuviškosios kultūrinės programos ar bent jau ji buvo per mažai įtakinga. Tad buvo pasirinktas lenkiškasis.
4. Lenkiškosios civilizacijos poveikis reiškėsi įvairiais būdais: bažnytinės sistemos organizavimu, studijomis Krokuvos universitete, administracinės sistemos perėmimu, ūkio reforma. Lenkija buvo Lietuvos mokytoja. Tačiau jau Werneris Conce įrodė, kad pavyzdžiui, ūkio sistema, Bonos perkelta į Lietuvą, buvo ne lenkiška, o vokiška ar net europietiška. Lietuvos bėda, kad ji dažniausiai nesuspėdavo ar negalėdavo pasiekti „gilesnės” Europos ir europeizacija pasibaigdavo polonizacija.
5. Nepaisant praradimų, XVI a. LDK visuomenė tampa europine ir įsilieja į Vakarų civilizaciją. Nuosavybės santykiuose susiformuoja leno teisė, socialinėje-ūkinėje struktūroje – riterio dvaras (feodas) ir baudžiava, politinėje socialinėje struktūroje – bajorų luomas ir luominė monarchija, miestų ūkyje – cechai, ideologijoje – labai mažai vėlavusi reformacija ir kontrreformacija, edukacijoje – europinė švietimo sistema su katedrų mokyklomis bei jų triviumu, kolegijomis ir universitetu. Krikščioniškasis mentalitetas įsigali bent jau visuomenės elite (antemurale christianitatis idėja nukreipta prieš stačiatikišką Maskvą ir mahometonišką Krymą), susiformuoja bajorų tauta su istorine savimone ir tautine kronika. Lietuvoje pradedamos rašyti knygos (1499 m.), imama jas spausdinti (1522 m), atsiranda lietuviška knyga (1547 m. ne Lietuvoje, 1595 m. pačioje LDK). Taigi LDK civilizacija gauna būtiną europinių vertybių minimumą.
LDK XVII-XVIII amžiuje
1. XVII-XVIII a. LDK kartu su Vidurio Europa atsiduria (o gal tik labiau išryškėja ši tendencija?) Europos civilizacijos šalikelėje. Ir vis dėlto |
dizainas ir programavimas giriaus